Kretingos rajono savivaldybė nuosekliai toliau įgyvendina kol kas precedento visoje Lietuvoje neturinčią idėją: sukurti vieningą lauko informacinių stendų tinklą svarbiausiems baltų kultūros paveldo paminklams. Pernai įrengtas pirmasis naujos kartos stendas Kretingos piliavietės (Ėgliškių-Andulių piliakalnio) papėdėje sulaukė didžiulio ažiotažo ir žiniasklaidos susidomėjimo.
„Nusifotografuoti prie Senosios Įpilties piliakalnio tarpukariu specialiai iš Kauno buvo atvykęs net prezidentas Antanas Smetona... Todėl žmonėms bus įdomu išvysti nepaprastai intriguojančią medžiagą naujajame Senosios Impilties piliakalnio stende. Bendradarbiauta su Kretingos, Kauno, Utenos muziejais, privačiais asmenimis. Stende patalpinta informacija ir apie netoliese esančius kitus kuršių piliakalnius, mitologinius, pagoniško kulto objektus“, – pasakojo idėjos autorius ir abiejų stendų turinio kūrėjas, žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka.
Anot geriausio Lietuvos piliakalnių žinovo dr. Gintauto Zabielos, naujasis stendas – įspūdingas. „Atrodo, kaip meno kūrinys. Pateikta informacija – tiksli ir vaizdinga. Rezultatas tikrai vertas įdėto darbo“, – komentavo mokslininkas.
Senosios Įpilties piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 4 d. Pietų Kuršo dalybų akte paminėta medinė Impilties (lot. Empilthen) pilis, ir tai buvęs administracinis, karinis senovinės kuršių Duvzarės žemės centras.
Iš visų kitų kuršiškų (jų Lietuvoje – apie 90) šis piliakalnis išsiskiria unikalia aplinkybe: Įpilties pilį 853 m. (tuoj po Apuolės) užpuolė švedų karalius Olafas su vikingų kariauna. Dar kartą Įpiltis buvo atakuota 1263 m. jau Livonijos ordino riterių. Nė vienas kitas kuršių paveldo paminklas negali pasigirti iškart dviejų, labai garsių istorinių įvykių pėdsakais.
„Yra dar kai kas: šį piliakalnį žiedu juosia pylimas su tokia struktūra, kokia neaptinkama ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pietryčių Baltijos regione: tai – kuršių laikus menantis griovys. Tačiau pagrindinis Senosios Impilties piliakalnio koziris – didžiulio masto (pranoko Apuolę) archeologiniai tyrimai, vykę tarpukariu. Į juos pasišovęs buvo atvykti net didelis archeologijos mokslo entuziastas, pats Švedijos kronprincas“, – teigė D. Nikitenka.
Garbės piliečio vardas – po mirties
1933-1934 m. vykdytus, apie 1000 kv. m užėmusius kasinėjimus organizavo Kretingoje gimęs ir perlaidotas vienas atkurtos Lietuvos valstybės kariuomenės architektų, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas brg. gen. Vladas Nagius-Nagevičius (1880-1954). Jam šiemet Kretingos rajono taryba suteikė (po mirties) Kretingos rajono garbės piliečio vardą.
1918 m. valstybingumą atkūrusi Lietuva visai Europai pademonstravo, jog žengia koja kojon su išsivysčiusiomis Vakarų pasaulio šalimis. Archeologiniai tyrimai tais laikais buvo vienas iš modernios valstybės bruožų. Todėl V. Nagiaus-Nagevičiaus komandoje dirbo karo aviacijos viršila (fotografavo iš oro), kino operatoriai (lietuviai bei vokiečiai; yra sukurtas dokumentinis filmas), dailininkas-modeliuotojas, geodezininkas, geologas, topografas, karininkai ir kariai, studentai technikai, darbininkai iš Šventosios uosto ir apylinkių.
Tyrėjai atliko gynybinio pylimo skerspjūvius, kasinėjo piliakalnio aikštelėje ir nustatė, kad žmonės Įpilties (Juodupio) upės aukštumoje apsigyveno dar romėniškajame laikotarpyje, apie II a. po Kr. Didžiausia staigmena laukė ten, kur ir dabar visi piliakalnio lankytojai praeina: aptiktas niekur neregėtos konstrukcijos tunelis – buvių pilies vartų vieta su masyvių, ąžuolinių rąstų konstrukcijomis.
Lankytojai patirs naujus nuotykius
Trijuose informacinio stendo kubuose, kurie sukasi aplink savo ašį ir yra labai mėgiami mažųjų lankytojų, ant kiekvienos briaunos galima rasti įvairią informaciją, vaizdinę medžiagą: unikalias 1933-1934 m. tyrimų, rastų artefaktų nuotraukas, Senosios Įpilties bendruomenės sielos, dailininko-peizažisto Edvardo Tadevušo Stalmoko pavaizduotą pilies panoramą, greta esančių archeologinių bei mitologinių objektų aprašymus su koordinatėmis. Kitaip tariant, aplankę Senosios Įpilties piliakalnį žmonės galės toliau keliauti ir patirti naujus nuotykius apžiūrint įstabius mūsų protėvių pasaulio paminklus.
Už geranorišką bendradarbiavimą Kretingos rajono savivaldybės administracija dėkoja Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui bei Utenos kraštotyros muziejui.
Priminsime, kad Kretingos rajone yra daugiausiai (22) kuršių genčiai priskiriamų piliakalnių Lietuvoje.
