„Šito sukilimo dėka turime vienintelį jūrų uostą ir vienintelį saugų natūralų išėjimą į jūrą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė jis.
„Prieš 90 metų įvykęs sukilimas yra sėkmingiausias tuometis Lietuvos užsienio politikos žingsnis, skatinęs ir tarptautinį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą“, – įvykio reikšmę akcentavo parlamentarė Irena Šiaulienė.
Sausio 15-ąją sukanka 90 metų nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos teritorijos. 2013-uosius Seimas yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais.
„Vilniaus kraštas iš dalies buvo atsiimtas lietuvių ir iš dalies Stalino nutarimu, o Klaipėdos kraštas atkariautas didžiąja dalimi lietuvių pastangomis“, – kalbėjo V.Vareikis.
„Reikia pasidžiaugti, kad ši diena pagaliau sulaukė deramo dėmesio ne tik Klaipėdos krašte, bet ir čia, Lietuvos Seime. (...) Šie metai paskelbti Klaipėdos krašto metais, tai, sakyčiau, deramas įvertinimas po tiekos metų. Ačiū Dievui, nereikėjo klaidžioti 40 metų po dykumą kaip Mozei, kad tai suprastume, tam pakako 20 metų ir tikiuosi, kad daugiau diskusijų dėl to nebus“, – per spaudos konferenciją pareiškė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Pasak istoriko, Klaipėdos krašto prijungimo istorija vadinama drąsiausiu Lietuvos žingsniu tarpukariu.
„Vilniaus kraštas iš dalies buvo atsiimtas lietuvių ir iš dalies Stalino nutarimu, o Klaipėdos kraštas atkariautas didžiąja dalimi lietuvių pastangomis“, – kalbėjo V.Vareikis.
Jo teigimu, stebuklu galima pavadinti faktą, kad Klaipėda atiteko Lietuvai, nes tuomet šiame krašte, o ypač Klaipėdos mieste, dominavo vokiškas pradas.
„1922 metais pradėjo aiškėti, kad Klaipėdos kraštas greičiausiai taps laisvuoju kraštu kaip Gdanskas – laisvasis miestas, laisvasis kraštas, laisvasis uostas, kuriame visos valstybės turėtų interesų (...) Todėl 1922 metų pradžioje pradeda gimti idėja, kad kraštą reikėtų užimti jėga, apsimetus, jog tai yra vietos gyventojų sukilimas“, – pasakojo istorikas.
Anot jo, pirmasis šią idėją pranešė Lietuvos įgaliotinis Klaipėdos kraštui Jonas Žilius.
„1922 metais lietuviai pradeda organizuoti tam tikrus žygius (į Klaipėdos kraštą – BNS), siųsti žvalgus (...). Jie galutinai įsitikina, kad vietos gyventojai nesukils ir net tarp vietos gyventojų sukilimo vado rasti nepavyksta“, – sakė V.Vareikis.
Jo tvirtinimu, 1922 metų pabaigoje sužinojęs, kad Paryžiuje apsispręsta dėl laisvojo krašto statuso suteikimo Klaipėdai, ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas slaptame Ministrų tarybos posėdyje pareiškė, kad reikia pradėti organizuoti sukilimą. Buvo suformuota Ypatingoji rinktinė su 1500 karių, kurie 1923 metų sausio 10 dieną įžengė į Klaipėdos kraštą. Per karo veiksmus žuvo dvylika lietuvių, iš jų – keturi šauliai ir aštuoni kariai, du prancūzai ir vienas vokiečių žandaras.
„Praėjus mėnesiui didžiosios valstybės pripažino, kad Klaipėdos kraštas atitenka Lietuvai autonomijos pagrindais“, – sakė V.Vareikis.
