1945 – 1954 sovietų okupacijos metais iš Priekulės valsčiaus (vėliau – rajono) į Priekulės I kaimo buvusį durpyną atveždavo ir užkasdavo žuvusius ar nužudytus Kęstučio Butigeidžio rinktinės partizanus. Tikslus jų skaičius nežinomas. Partizanų užkasimo vietoje Lietuvos šaulių sąjungos Priekulės kuopos šauliai 1993 metais pastatė ąžuolinį kryžių. Partizanų artimieji dalį teritorijos užsodino medeliais.
Šią vasarą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys gavo informaciją iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, kad sklypą, kuriame yra rezistencinės kovos aukų kapavietė, numatyta perduoti privačiai nuosavybei.
Specialistai, patikrinę šią informaciją ir gautus istorinius duomenis, dėl spėjamos kapavietės teritorijos užstatymo bei ribų nustatymo kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją prašydamas skubiai organizuoti archeologinius tyrimus, nustatyti tikslią kapavietės vietą ir apibrėžti jos teritorijos ribas.
Kultūros paveldo departamentas, atsižvelgdamas į gautą istorinių tyrimų medžiagą apie palaidojimą, inicijavo minėtos vietos įregistravimą Kultūros vertybės registre.
Departamentas, remiantis rezistencijos kovos aukų kapų saugojimą reglamentuojančiais teisės aktais ir tuo, kad inicijuota šio objekto įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūra, kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją reikalaudamas netvirtinti Venckų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto, kuriuo formuojamas žemės sklypas rezistentų palaikų palaidojimo vietoje. Taip pat buvo reikalaujama įpareigoti pavaldžias institucijas nerengti žemės sklypų, į kuriuos patenka laidojimo vietos, planų ir neteikti jų derinti.
