„Svarbi sudėtinė istorijos politikos strategijos dalis yra ir šiandien vykdoma istorijos išorinės propagandos stebėsena bei prevencija. Taip pat suaktyvinome lietuviškos paveldosaugos bei praeities įamžinimo iniciatyvas“, – Vilniuje į metinį suvažiavimą susirinkusiems šalies diplomatinių atstovybių užsienyje vadovams sakė A.Ažubalis.
„Valstybinei sąmonei reikia atminties – istorijos pažinimo. Būdama Tautos tęstinumo sąlyga, istorinė atmintis yra ir politinės raiškos ar net kovos dėl įtakų zona. Ji stiprina ryšius ir įvaizdį pasaulyje. Bet kai atmintį žaloja propaganda, žalojamas bendruomenių mąstymas, taigi ir nacionalinis saugumas“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Pasak jo, Lietuvos veiksmai šioje srityje turėtų būti labiau koordinuoti, nes „istoriją vieni naudoja kaip antklodę saviems tikslams pridengti, kiti tiki, kad praeitis yra faktų saugykla, kurioje teisingumas ir tikros Lietuvos patirtys švyti visiems ir savaime“.
„Pernai pasiekėme persilaužimą santykiuose su žydų bendruomenėmis. Holokausto atminties projektai, parama nukentėjusiems nuo nacizmo padidino Lietuvos autoritetą pasaulyje ir atvėrė takus verslo bei kultūros ryšių plėtrai su Izraeliu, JAV, ES šalimis, Pietų Afrika ir Lotynių Amerika, kur gyvena gausi litvakų bendruomenė. Kita vertus, lipdome solidarų požiūrį ir į sovietinius nusikaltimus. Siekiame, kad visoje Europoje jų neigimas būtų kriminalizuotas“, – dėstė A.Ažubalis.
Pasak jo, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai proga greitai pasirodys glausta šalies istorijos knyga. URM vadovas taip pat pažymėjo, kad yra ruošiamas specialus Lietuvos istorijos žinynas diplomatams, „kuris padės adekvačiai reaguoti į tarptautinėje erdvėje pasitaikantį faktų iškraipymą ir taip apginti Lietuvos garbę ir įvaizdį“.
„Žinoma, sėkmingai istorijos politikai reikia pilietinės paramos ir institucijų vienybės. Todėl mes ir toliau aktyviai tarsimės su partneriais bei visuomenės autoritetais, kad Lietuvos kūno ir sąmonės poreikiai būtų suderinti“, – teigė A.Ažubalis.
