Pokalbis prie nuodingų grybų
Su Juozu grįžome iš miško. Nors kirtimų daug, tačiau pasigirti dideliu bobausių, vietinių šmarškomis vadinamų, laimikiu negalime. Tačiau grybų užteks, kad žmona Marija iš jų pasigamintų vaistų skaudamiems sąnariams.
Kol Marija gamina iš mamos išmoktą užpiltinę, kalbamės visi prie virtuvėje šmarškomis nukloto stalo. Apie šiais grybais apsinuodijusią kaimo šeimą, kaip šmarškos padėjo virti naminę degtinę ir kaip tinkamai sudžiovinti, kad vaistai išeitų tokie, kokie reikia.
Pasakojimas pateikiamas dzūkų tarme.
Geriausia aic šmarškauc kokių dzviej metų biržėse
Šmarškos pasrodo balandį ir kap kadu būdau iki birželio. Geriausia aic šmarškauc kokių dzviej metų biržėse, bet nevisosna yr. Raikia, kad kur drėgniau būt. Ir ton biržėn taip auga cik kokius dzvejus metus. Po to, kap paauga pušelaitės, tadu jau ne. O tiap geriausia biržėsna, kur biskį pajudzyta žamė – praarta.









