„Kadangi Vašingtone niekas nepritarė kariavimui dėl Ukrainos nepriklausomybės, ar jie iš tiesų tai padarytų, tarkime, dėl Estijos vien dėl to, kad ji yra NATO narė? Ar įsipareigojimas Aljansui iš tiesų pakankama priežastis kariauti?“ – klausia publikacijoje politologas, kurio tyrimų sritis – JAV užsienio politika. Jo teigimu, pasižadėjimai kovoti už Aljanso narę gali tapti tik popieriaus lapu.
Pasak J.Logano, pasyvi Vašingtono reakcija į Ukrainos užpuolimą gali Vladimirą Putiną padrąsinti ir agresijai prieš Baltijos šalis, juo labiau, kad jose JAV turi dar mažiau interesų nei Ukrainoje, o Krymas yra strategiškai ne ką mažiau svarbus nei Baltijos šalys.
Politologo neįtikino net NATO vadovo Anderso Rasmusseno žodžiai, kad jis 100 proc. tikras, jog NATO reaguotų į Rusijos veiksmus.
Tiesa, J.Loganas pripažįsta, jog JAV galbūt tektų įsitraukti į karą dėl Baltijos šalių nuogąstaujant, kad elgiantis pasyviai smarkiai susvyruotų pasitikėjimas JAV tarptautinėje arenoje. Be to, JAV reaguoti galėtų būti priversta ne vien dėl užsienio politikos, bet ir dėl spaudimo vidaus politikoje: prezidentas neabejotinai būtų spaudžiamas tiek Kongreso narių, tiek lobistinių organizacijų.
