Lietuva taip pat griežtina migracijos kontrolę ir ieško pusiausvyros tarp verslo poreikio darbuotojams bei valstybės saugumo. Kiek dar galime atidėlioti atvirą pokalbį apie tai, kokios imigracijos norime ir kokią Lietuvą kuriame?
Kiek užsieniečių gyvena Lietuvoje ir kodėl tai svarbu?
2026 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 217 tūkst. užsieniečių, o apie 158 tūkst. trečiųjų šalių piliečių dirbo Lietuvoje. Be to, čia dirbo maždaug 16 tūkst. Europos Sąjungos piliečių. Taigi užsieniečiai jau tapo reikšminga mūsų darbo rinkos ir visuomenės dalimi.
Tarp Lietuvoje gyvenančių užsieniečių gausiausios yra Ukrainos ir Baltarusijos piliečių bendruomenės. 2026 m. pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 80 tūkst. Ukrainos piliečių, apie 50,2 tūkst. Baltarusijos piliečių ir 13,7 tūkst. Rusijos piliečių. Reikšmingos ir Vidurinės bei Pietų Azijos šalių piliečių bendruomenės.
Pavyzdžiui, Uzbekistano piliečių buvo apie 10,5 tūkst., Indijos – 7,9 tūkst., Tadžikistano – 6,6 tūkst., Kirgizijos – 4,4 tūkst., Azerbaidžano – 4,3 tūkst. Šie skaičiai atskleidžia svarbią tendenciją: imigracija Lietuvoje tampa vis įvairesnė, o jos reikšmė šalies ekonomikai ir socialiniam gyvenimui auga.
Tačiau šiame straipsnyje man rūpi ne tiek migracijos srautų ar imigrantų struktūros analizė, kiek socialiniai migracijos aspektai ir jos vaidmuo dabartinėje bei ateities Lietuvoje.
Mano nuomone, mūsų šalyje apie migraciją ir imigrantus pernelyg dažnai kalbama neigiamai.
