-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dovydas Pancerovas: Mažiau kalbėkime apie Rusiją ir daugiau apie Lietuvą

Liepos pradžioje su draugais keliavome į Švediją, todėl pasigaminome džemperių su stilizuotu Vyčiu. Iš dalies tam, kad atrodytume kaip tikrų turistų grupė – visi vienodi ir keliantys šypseną. Pasidalinau nuotrauka feisbuke ir išjungiau internetą savo išmaniajame telefone. Tada dar nežinojau, kas manęs laukia sugrįžus.
Dovydas Pancerovas
Dovydas Pancerovas / 15min nuotr.

Nenutiko nieko blogo, lįskite iš po stalų ir nesijaudinkite! Ne, Baltijos jūroje mūsų neužpuolė rusų povandeninis laivas, o Vladimiro Putino gerbėjai neapšaukė fašistais dėl lietuviškų simbolių.

Priešingai! 

Kai keltas iš Švedijos prisišvartavo Rygos uoste ir įjungiau internetą, išmanusis telefonas pradėjo vibruoti ir cvanksėti lyg patrakęs, turėjau tvirtai sugniaužti letenose, kad nenukristų į sūrius vandenis. 

Gavau apie dešimt feisbuko žinučių su klausimu: kur gauti tokį džemperį su Vyčiu? 

Jeigu ir jums kilo toks klausimas, tai atsakau viešai: galite pasigaminti patys. Tai labai paprasta. 

Pirmiausiai, paspauskite ant šitos nuorodos. Matote, į jūsų kompiuterį iš 15min.lt serverių atsiunčiami didelės raiškos stilizuoto Vyčio paveikslėliai. Jums liko tik susirasti amatininkų, kurie už kelis eurus perkels simbolį ant pasirinkto rūbo, kepurės, pirštinės ar net automobilio.

Vytis pasklido po internetą, keliavo nuo Dakaro iki Afganistano, nuo drabužių iki galingų vėliavų, todėl dabar drąsiai teigiu – tai yra naujojo mūsų pilietiškumo ir patriotizmo simbolis. 

Puikųjį stilizuotą Vytį tarpukariu nupiešė dailininkas Antanas Žmuidzinavičius.

Kūrinys ypač išpopuliarėjo Sąjūdžio laikais, tačiau iki šiol internete nebuvo aukštos kokybės skaitmeninės versijos.

Šį darbą atliko pilietiškas alytiškis, feisbuke save vadinantis Žilvinu Kavaliausku. 

Skaitmeninis Vytis pasklido po internetą, keliavo nuo Dakaro iki Afganistano, nuo drabužių iki galingų vėliavų, todėl dabar drąsiai teigiu – tai yra naujojo mūsų pilietiškumo ir patriotizmo simbolis. 

Gyvename tokiais laikais, kai mūsų akyse kyla ne tik Neries pakrantės dangoraižiai ir ryškėja modernios Lietuvos veidas, bet atsiranda nuoširdus poreikis kalbėti apie Lietuvą ir Lietuvos piliečius, valstybę, valstybingumą ir visuomenę.

Man dažnai tenka skaityti pranešimus arba dalyvauti diskusijose apie pilietiškumą ir patriotizmą, todėl galiu teigti, kad tokiuose renginiuose dažniausiai matau būtent jaunus žmones. Jie jaučia poreikį diskutuoti apie mūsų valstybę ir savo vietą joje.

Tą patį matome per mūsų valstybės šventes. Pavyzdžiui, Kovo 11-oji ar Liepos 6-oji jau tapo jaunų žmonių ir jaunų šeimų šventėmis, o ne formaliais minėjimais su gedulo elementais. Koks, po galais, gedulas! Juk mes per kelis dešimtmečius iš sovietų sunaikintos šalies sukūrėme vakarietišką šalį, kuri patenka tarp ekonomiškai išsivysčiusių valstybių!

Neabejotinai prie naujosios Lietuvos pilietiškumo ir patriotizmo bangos prisidėjo grėsmė, kurią kelia Vladimiro Putino Rusija.

Neabejotinai prie naujosios Lietuvos pilietiškumo ir patriotizmo bangos prisidėjo grėsmė, kurią kelia Vladimiro Putino Rusija. Ukrainoje sukeltas karas ir režimo taškymasis grasinimais sutelkė Lietuvos visuomenę ir privertė galvoti apie gynybą, o kartu – pačią valstybę.

Todėl natūralu, kad piliečiai, politikai ir žiniasklaida daug kalba apie grėsmę iš Rytų.

Kasdien per socialinius tinklus keliauja neutralizuotos Kremliaus propagandos pavyzdžiai.

Kiekvieną savaitę Lietuvos portaluose galima rasti straipsnių apie Rusijos ateitį ir galimus planus.

Bent kartą per mėnesi Lietuvoje vyksta diskusijos, konferencijos ir kitokie renginiai apie V.Putino režimo agresyvumą, grėsmę, informacinį karą.

Kalbėjimas apie Rusijos agresiją, neabejotinai, buvo labai svarbus prieš kelerius metus. 

2011 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakymu bendrovė „Rait“ atliko tyrimą, kuris parodė, jog 47 procentai Lietuvos piliečių netiki, kad Kremlius bando informacinėmis priemonėmis daryti įtaką jų nuomonei ir jausmams. 

Rusija informacinį karą prieš Lietuvą pradėjo 2006 metais, todėl tokie tyrimų rezultatai tarsi rodė grėsmingą tendenciją – mūsų visuomenė neturėjo imuniteto prieš Kremliaus įtaką.

2014 metais vėl buvo atliktas panašus tyrimas, o rezultatai parodė – net 59 proc. Lietuvos piliečių jau suvokia, jog Rusija bando daryti informacinį poveikį, kad paveiktų žmonių nuomonę ir nuotaikas. 

Tačiau situacija smarkiai pasikeitė.

2014 metais vėl buvo atliktas panašus tyrimas, o rezultatai parodė – net 59 proc. Lietuvos piliečių jau suvokia, jog Rusija bando daryti informacinį poveikį, kad paveiktų žmonių nuomonę ir nuotaikas. 

Suvokiančiųjų skaičius vis auga. Tai tarsi rodo, kad Lietuvos visuomenė jau gali identifikuoti Kremliaus bandymus daryti įtaką.

Bus labai sunku sunaikinti šitą imunitetą, kuri sukūrėme per pastaruosius kelerius metus, tačiau mes privalome jį stiprinti. Ir ne tik pirkdami ginkluotę ir ruošdami Lietuvos piliečius gynybai.

Šalia viso to, mes turėtume daugiau kalbėti apie Lietuvą ir Lietuvos piliečius, mūsų valstybę ir visuomenę. Turėtume labiau susirūpinti tokiomis sritimis, kurios yra gyvybiškai svarbios valstybei, tačiau pastaruoju metu dingusios tarp voratinklių.

Tarkime, diskusijos apie mūsų švietimo sistemą prasideda tik tada, kai mokytojai reikalauja didesnių atlyginimų ar prorusiški veikėjai pradeda žaisti ministrų portfeliais.

Mes diskutuojame apie mokinio krepšelius ir mokytojų atlyginimus, tačiau kada paskutinį kartą vyko rimta, didelė diskusija apie pilietinį ugdymą? Šios pamokos privalo būti tokios pačios svarbios kaip lietuvių kalbos, istorijos ar matematikos.

Mokyklą baigiau beveik prieš dešimtmetį, tačiau keli dalykai ten nepasikeitė – istorijos mokymas vis dar apsiriboja datų, vietovardžių ir pavardžių iškalimu be gilesnės analizės, o pilietinio ugdymo pamokos dažniausiai yra skirtos tam, kad mokytojas turėtų daugiau darbo valandų, o mokiniams nereiktų namuose ruošti užduočių.

Mes diskutuojame apie mokinio krepšelius ir mokytojų atlyginimus, tačiau kada paskutinį kartą vyko rimta, didelė diskusija apie pilietinį ugdymą?

Šios pamokos privalo būti tokios pačios svarbios kaip lietuvių kalbos, istorijos ar matematikos.

Užteks mokinius migdyti per vainikais kvepiančias ceremonijas. Pilietiškumo ir patriotiškumo turėtų mokyti ne patys sau nuobodūs pensininkai, o jauni mokytojai, tikintys savo šalimi ir galintys tuo tikėjimu pasidalinti. Galintys vaikams papasakoti apie valstybę ir jų vietą šalyje.

Juk stilizuotojo Vyčio populiarumas rodo – Lietuvoje jau dabar reikia daugiau kalbėti apie pilietiškumą ir patriotizmą, kuris yra vienas iš svarbiausių elementų, puoselėjant stiprią ir modernią valstybę. 

Valstybę, kurioje dėvėti rūbus su Vyčiu yra kieta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius