Tą dieną nuo vidurdienio Lenkijos Karūnos konfederacijos nariai ir simpatikai rinksis Vilniuje, vaikščios po Senamiestį, pietaus ten esančiuose restoranuose, o vėliau, pavalgę, eis į minėtą susitikimą su savo lyderiu – dvasinio maisto. Kol kas nežinoma, kur jis įvyks.
Pasibaigus renginiui, jie išvyks pailsėti, kad gegužės 2-osios rytą galėtų padėti gėlių Rasų kapinėse, o iš ten grupėmis judės prie Lietuvos Seimo, kur susiformuos eisena, kuri žygiuos Vilniaus gatvėmis iki Aušros vartų. Išsamus programos aprašas skelbiamas „Karūnos“ interneto svetainėse. Tačiau baiminuosi, kad braunistai Vilniuje gali pasimesti, nes jų programoje visos gatvės nurodytos tik lenkiškais, prieškariniais pavadinimais.
Lenkiškumo paradas Vilniuje vyksta kasmet jau kelis dešimtmečius. Tam tikra prasme jis siejasi su Pulaskio paradu, organizuojamu Niujorke Amerikos lenkų bendruomenės. Šis yra Lietuvos lenkų šventė. Skirtumas tas, kad, priešingai nei JAV lenkai, jie nėra imigrantai, o autochtonai. Vilniuje jie sudaro keliolika procentų gyventojų, o aplinkiniuose rajonuose – Vilniaus ir Šalčininkų – netgi daugumą.
Vilniaus krašte veikia mokyklos lenkų dėstomąja kalba, Vilniuje yra trys lenkų licėjai, veikia Balstogės universiteto filialas. Jau daugiau nei 30 metų Vilniuje lenkų kalba transliuoja radijo stotis „Znad Wilii“, o lenkų socialinių ir kultūrinių institucijų yra dešimtys. Lenkai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime, užima pareigas Seime, eina aukštas pareigas administracijoje. Pavyzdžiui, dabartinėje vyriausybėje vidaus reikalų ministras yra lenkas Vladislavas Kondratovičius, (vertėjo pastaba – taip pat teisingumo ministrė Rita Tamašunienė), o ankstesnėje teisingumo ministre buvo lenkė Ewelina Dobrowolska, (vertėjo pastaba – dabartinėje vyriausybėje yra 9 lenkų tautybės viceministrai). Daugelį metų viceministro pareigas ėjo lenkas Arturas Plokšto.
Lenkai Lietuvoje turi teisę į savo šventę ir turi teisę į savo paradą. Jie turi teisę parodyti, kad egzistuoja, kad yra Lietuvos piliečiai, bet kartu ir lenkai. Jie turi teisę formuluoti savo reikalavimus Lietuvos valdžiai. Bet ko šiame parade ieško Grzegorzas Braunas ir jo Lenkijos Karūnos konfederacija? Jie net neslepia – vyksta ten „remti lenkus Lietuvoje“. Bet kuo konkrečiai remti? Žinant Brauno ir jo „Karūnos“ pažiūras, nesunku atspėti.
Nežinau, kiek Lietuvos lenkai įsivels į Brauno avantiūras. Ar jam pavyks iš Lenkiškumo parado padaryti antilietuvišką demonstraciją? Ar jam pavyks parduoti vietiniams lenkams savo prorusiškas nuostatas, kurios dabartinėmis nuotaikomis Lietuvoje tik dar labiau pagilins lietuvių visuomenės nepasitikėjimą jais? Ar braunizmas – su savo antisemitizmu, antieuropietiškumu, o ypač antivokiškumu – bus suvoktas kaip būdingas visai lenkų bendruomenei ir jiems priskirtas?
Daugelio kartų pastangomis, dalyvaujant visoms politinėms jėgoms, Lenkija atgavo suverenitetą, tapo NATO ir Europos Sąjungos nare. Ji turėjo draugiškus santykius su visais kaimynais. Ir šiuos pasiekimus žingsnis po žingsnio griauna kraštutiniai dešinieji. Jie atvirai kalba apie išstojimą iš Europos Sąjungos, o kol kas griauna šalį iš vidaus, gadina kaip tik gali santykius su Vokietija, Ukraina, o dabar dar ir su Lietuva. Jie stumia mus į Rusijos glėbį!
Vertimas iš Lenkijos savaitraščio „Przegląd“ Nr. 17 (1372) 2026 m. balandžio 20-26 d. 15min turi teisę perspausdinti šį komentarą
