-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 01 11

Afrikinis kiaulių maras nerimą kelia jau ir Mažeikių rajone

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros specialistai dalyvavo savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos ir savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro inicijuotame posėdyje dėl Afrikinio kiaulių maro Mažeikių rajone. Nerimą kelia didėjantis nugaišusių šernų kiekis šiame rajone. 
Susirinkimas
Susirinkimas / Šiaulių aplinkosaugininkų nuotr

Posėdžio metu Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai pristatė susidariusią situaciją dėl afrikinio kiaulių maro Mažeikių rajone. Priminta apie praėjusių metų pabaigoje Laižuvos seniūnijos Palaižupės kaimo teritorijos miške, varyminės medžioklės metu, aptiktas šernų gaišenas. Paimti mėginiai tyrimams patvirtino, kad 11-os šernų mirties priežastis – Afrikinis kiaulių maras.

Anot valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų Afrikinis kiaulių maras – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Šis virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat jį perneša Ornithodoros rūšies erkės. Afrikiniu kiaulių maru gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ir panašiai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, pernai Lietuvoje Afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas 32 rajonų savivaldybių teritorijose. Ligos protrūkiai buvo užregistruoti 30 kiaulių laikymo vietų ir 1328 atvejai – laukinėje gamtoje. Liga diagnozuota 2456 šernams (310 sumedžiotų ir 2146 nugaišusiems).

Turi būti paimti šernų mėsos mėginiai ir, tik gavus rezultatus, kad nėra rasta Afrikinio kiaulių maro ligos viruso, juos bus galima išdalinti medžiotojams.

Į posėdį susirinkusiems miškininkams, seniūnams, aplinkosaugininkams, ugniagesiams ir medžiotojų ir žvejų draugijos atstovams priminta, kokių saugumo priemonių reikia imtis, kad užkratas neplistų. Taip pat priminta, kaip elgtis aptikus gaišeną. Gaišenų judinti negalima, kol jų neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nepaims mėginių užkrečiamoms ligoms ištirti. Tad pastebėjus kritusį šerną reikia nedelsiant susisiekti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai kartu su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento specialistais organizuos patikrinimus medžioklėse. Pagrindinis reikalavimas, kad pervežant nušautus gyvūnus būtų laikomasi visų reikalavimų – turėti įdėklus žvėrims vežti, tinkamai laikyti šaldymo įrenginiuose po medžioklės. Taip pat turi būti paimti šernų mėsos mėginiai ir, tik gavus rezultatus, kad nėra rasta Afrikinio kiaulių maro ligos viruso, juos bus galima išdalinti medžiotojams. Kitu atveju nušauti žvėrys bus utilizuojami. Be to daugiau dėmesio bus skiriama biologinio saugumo priemonėms medžioklės metu, taip pat tvarkant šernų gaišenas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius