Teisininkas interviu Žinių radijui kalbėjo, jog nuo vidaus politikos pasitraukusi patyrusių senbuvių – tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų – karta greičiausiai nebūtų leidusi tokio susipriešinimo, koks stebimas šiuo metu.
„Man asmeniškai dėliojasi toks vaizdas, jei imtumėme vaiką: pats bjauriausias amžius yra paauglystė, niekas nesiginčys, nuo kokių 10 iki 14-15 metų.
Tai man toks įspūdis: politikoje pasikeitė kartos, išėjo Česlovas Juršėnas, Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Irena Degutienė, išėjo Andrius Kubilius, atėjo jauni, kurie pasakė: dabar mes čia viską padarysime, mes viską žinome, nereikia čia mums pasakoti. Na va, ir vyksta darymas“, – Žinių radijui kalbėjo V.Nekrošius, paprašytas įvertinti per šiuos metus vykusius politinius procesus.
Atėjo jauni, kurie pasakė: dabar mes čia viską padarysime, mes viską žinome, nereikia čia mums pasakoti. Na va, ir vyksta darymas.
„Tai, man atrodo, politikai per šiuos metus užmiršo, mano supratimu, pačią svarbiausią užduotį: kalbėtis. Nes jie yra politikai, atstovauja savo grupes. Natūralu, kad nebus taip niekada, kad viena grupė viską gali, kita ne. Reikia derinti interesus“, – pripažino akademikas.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius ir Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas V.Nekrošius 2020-aisiais nesėkmingai kandidatavo Seimo rinkimuose su Lietuvos žaliųjų partija, tačiau iš esmės aktyvioje politikoje nedalyvauja.
Profesorius taip pat pripažino, kad daug aistrų ir protestų pastarosiomis savaitėmis keliantis valdančiųjų siekis palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą turėtų būti vertinamas vadovaujantis ne aistromis, o objektyviais kriterijais.
Opozicija tvirtina, jog „buldozeriu“ stumiamas LRT įstatymo pataisų projektas skirtas vienam asmeniui, t.y. atleisti dabartinę LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.
V.Nekrošius teigė nenorintis liesti šios temos būtent dėl įvardintų priežasčių, tačiau kvietė į situaciją pažvelgti ir per kitą prizmę: jis priminė ankstesnius procesus LRT, kuomet transliuotojas pripažino žurnalistą Virginijų Savukyną pažeidus etiką, kai šis kritikavo tuometę teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską.
V.Savukynas paliko darbą LRT, nors vėliau ir laimėjo ginčą teisme.
„Norint Mokslo akademijos poziciją išreikšti, reikia daug duomenų – turi būti suderinta pozicija daugelio žmonių ir taip toliau.
Bet yra kitas dalykas, kai klausiate, kokie čia objektyvūs duomenys. Vienas objektyvus duomuo yra: po Virgio Savukyno istorijos, atsiprašau, bet man LRT direktorė nieko bendro su demokratija ir laisvu žodžiu neturi. Yra toks faktas: teismas iškirto visus sprendimus, pasakė, kad jūs nublūdote visi su etikos dalykais, kurių nėra“, – kalbėjo profesorius.
V.Nekrošius taip pat pastebi, jog viešojoje erdvėje galima matyti klasikinius savotiškos politinės manipuliacijos atvejus, kuomet dėmesio ir populiarumo siekiama hiperbolizuojant įvairias grėsmes.
„Visuomenę palenkti, kalbant apie masių psichologiją – ne viena knyga parašyta – yra nesudėtinga: pradėti kaukti per visus kanalus, kaip viskas pavojuje, kaip bebrai yra tokie ar anokie.
Bet faktas yra tai, galbūt ir klystu, bet mano toks įsivaizdavimas: politiko svarbiausia misija – kalbėtis. Sako, politikuoja. Bet svarbiausia misija – kalbėtis tarpusavyje, rasti bendrą sprendimą.
Taip užtikrinama rimtis visuomenėje, tai yra vienintelė užduotis, ko iš jų reikia: kad nebūtų revoliucijų, kad būtų rimtis, žmonės galėtų normaliai gyventi kasdienį savo gyvenimą, kurti“, – pabrėžė akademikas.
