„Mes privalome visus santykius grįsti pirmiausia vertindami kaip Kinija laikosi tarptautinės teisės, kaip gerbia žmogaus teises“, – BNS sakė R. Mažeika.
„Turime Kiniją traktuoti lygiai taip pat, kaip Rusiją. Kodėl turime drąsos su Rusija turėti tokius santykius, kokius dabar turime? Nes Kinija yra karo Ukrainoje įgalintoja. Tai nėra tik tibetiečių klausimas, tai yra pasaulio klausimas, taikos pasaulyje klausimas“, – teigė jis.
Anot aktyvisto, diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių galimi, tačiau ekonomika neturėtų būti jų pagrindu.
„Niekas nesako, kad su Kinija neturėtų būti diplomatinių santykių, deja, dabar yra Kinijos sprendimas neturėti ambasadoriaus, atšaukti, išvaryti Lietuvos ambasadorių iš Kinijos“, – teigė R. Mažeika.
„Tačiau matyti per ekonominius dalykus, per dar kažkokius globalius – ne. Vis dėlto pagrindas yra žmogaus teisės ir Kinijos įsipareigojimų laikymasis. Ekonominiai dalykai, taip, jie svarbūs, bet tikrai jie neturi dominuoti“, – kalbėjo jis.
Kaip anksčiau rašė BNS, 2021 metais Lietuvai pradėjus megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę, pašlijo Vilniaus ir Pekino santykiai.
Lietuvių ir anglų kalba 2021 metais Vilniuje atidaryta atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.
Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Kinija ragina pakeisti pavadinimą, siekiant normalizuoti santykius. Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad Lietuva pasiruošusi normalizuoti santykius su Kinija.
Simbolinė piketo data
Susirinkusieji prieš Kinijos ambasados langus mojavo Tibeto vėliavomis, laikė plakatus raginančius išlaisvinti tris dešimtmečius Kinijos valdžios pagrobtą Pančen Lamą, skandavo „Laisvas Tibetas“ (ang. „free Tibet“).
„Šiandien yra simbolinė data, tai yra 30 metų, kai Pančen Lama, antrasis pagal rangą tibetiečių lyderis, naujai atgimęs ir surastas Dalai Lamos pasiuntinių, buvo sulaikytas ir iki šiol nėra žinoma, kur jis yra“, – BNS teigė R. Mažeika.
Piketu taip pat atkreiptas dėmesys į šių metų kovo 25 dienos įvykį, kai Vietname per bendrą Vietnamo policijos ir Kinijos saugumo agentų operaciją sulaikytas aukštas Tibeto religinis lyderis Rigzinas Hungkaras Dordžė. Praėjus savaitei nuo sulaikymo pranešta apie jo mirtį.
Manoma, kad šiuo metu Tibete sulaikyta ir įkalinta nuo 500 iki 2 tūkst. politinių kalinių.
Žmogaus teisių organizacijos skelbia, kad apie 80 proc. – maždaug milijonas tibetiečių vaikų – yra prievarta atskiriami nuo šeimų, bendruomenių ir apgyvendinami internatinėse mokyklose, kur mokomi išimtinai mandarinų kalba.
Be to, Kinijos valdžia įvedė ir naujus apribojimus – vaikams draudžiamos privačios tibetiečių kalbos pamokos, neleidžiama nešioti religinių simbolių ar dalyvauti religinėse apeigose.
Pasaulio bendruomenė ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete. Kinijos valdžia tai traktuoja kaip kišimąsi į jos vidaus politiką.
