Kita vertus, per šešis šių metų mėnesius sukčių išviliota suma maždaug 1,5 mln. eurų mažesnė nei 2024-ųjų pirmąjį pusmetį.
„Sukčiavimų daugėja pagrinde dėl sukčių aktyvumo, atsižvelgiant į tai, kad tai yra pelninga nusikalstama veika, tobulėja įrankiai nusikaltimams vykdyti, daugėja galimybių slėpti savo tapatybę“, – BNS sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) atstovė Jelena Sirgėdienė.
Pasak jos, tam įtakos turi ir „skaitmeninis progresas“.
„Atsirado daugiau elektroninių parduotuvių, gyventojai daugiau bendrauja naudojantis įvairiomis programėlėmis ir panašiai“, – teigė J. Sirgėdienė.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per pirmąjį 2023 metų pusmetį policija dėl sukčiavimo pradėjo 2055 ikiteisminius tyrimus, pernai per pirmą pusmetį – 2389, šiemet – 2654.
Tuo metu padaryta žala kiek sumenko – šiemet per pusmetį pavogta beveik 5 mln. 600 tūkst. eurų, o pernai – beveik 7 mln. eurų.
Pasak pareigūnės, tobulėja socialinės inžinerijos metodai: išnaudojama viešoje erdvėje esanti informacija, aktualijos, sukčiavimui panaudojama įvairi taktika – nuo baimės sukėlimo iki manipuliacijų patiklumu.
Valstybės kontrolės duomenimis, per visus 2024 metus Lietuvos gyventojai ir įmonės vien dėl elektroninių sukčiavimų prarado daugiau nei 17 mln. eurų.
Savo ruožtu Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras nurodo, kad realiai išvilioti bandyta dvigubai didesnę sumą – 35 mln. eurų.
