Prezidentas pareiškė, kad Lietuvą vis labiau trikdo Rusijos požiūris į Sovietų Sąjungą – „valstybę, kurią ji pati Belovežo susitarimais paskelbė „nebeegzistuojančia geopolitine realija“.
„Galiu jus užtikrinti, jog niekas Lietuvoje neketina paneigti rusų tautos indėlio į kovą su fašizmu“, – sakė prezidentas. Tačiau kartu paragino nepamiršti, jog Sovietų Sąjungos vardu buvo daromi nusikaltimai tarptautinei teisei ir žmoniškumui Baltijos šalyse, Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Afganistane. „Tapatintis su šiais nusikaltimais, manau, nėra Rusijos politikos tikslas“, – sakė V. Adamkus.
Todėl, jo nuomone, apie tą sudėtingą laikotarpį reikia šnekėti „preciziškai tiksliai“.
Savo pasisakyme prezidentas sveikino prasidėjusias Rusijos derybas su Europos Sąjunga bei vylėsi prasmingų Maskvos santykių su Vilniumi. „Turime plėsti transporto srautus ir gerinti sienos pralaidumą. Turime gerinti mus jungiančių energetinių tinklų infrastruktūrą ir jų patikimumą, glaudžiau konsultuotis aplinkos apsaugos klausimais ir baigti valstybės sienos žymėjimo darbus“, – sakė V. Adamkus.
Rusijos ambasadorius V. Čchikvadzė pabrėžė, kad labai svarbu dvišaliuose santykiuose formuoti tokį klimatą, kuris skatintų draugiškus tautų ryšius, prisidėtų prie gerovės augimo.
V. Čchikvadzės akreditavimo ceremonija turėjo įvykti birželio 30-ąją, tačiau prezidentūra ją atidėjo. Tuomet neoficialiai kalbėta, neva tai buvo sąmoningas diplomatinis Lietuvos gestas Rusijai.
Nuo 2005-ųjų iki paskyrimo ambasadoriumi, V. Čchikvadzė vadovavo Rusijos Užsienio reikalų ministerijos Saugumo departamentui.
