Interaktyviame įrankyje patalpinti atskiri sniego tirpsmo ir liūčių, užliejamos priekrantės teritorijos skirtingų potvynių tikimybių grėsmės ir skirtingų tikimybių potvynių rizikos gyventojams bei ekonominei, ūkinei veiklai, žemėlapiai.
Suprasti akimirksniu
Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių atnaujinimo darbus Aplinkos apsaugos agentūra vykdė nuo 2020 metų. Surinkti duomenys iš visuomenės ir suinteresuotų institucijų apie reljefo pasikeitimus užliejamose teritorijose, taip pat įvertinti naujausi moksliniai tyrimai, klimato kaitos tendencijos.
Žemėlapiai naudingi ir gyventojams, ir verslui.
Žemėlapiai naudingi ir gyventojams, ir verslui, taip pat gali padėti apsisaugoti nuo galimos aplinkos taršos užtvindžius tam tikrus objektus. Pagal šiuos duomenis rengiami rizikos valdymo planai ir priemonės, skirtos sumažinti potvynio riziką, taip pat – teritorijų planavimo dokumentai.
Kylantys potvyniai daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos taršai. Potvynių metu vanduo gali užlieti taršias teritorijas, pramonines zonas, tankiai urbanizuotas teritorijas, autotransporto kelius, žemės ūkio dirbamus laukus. Nuo šių teritorijų potvynių paviršinis vanduo kartu su nešmenimis transportuoja ir perneša įvairius teršalus (sunkiuosius metalus, naftos produktus ar biogenines medžiagas). Tarša gali patekti į upes, ežerus, taip pat per netvarkingus, nesandarius gręžinius ir šachtinius šulinius pasiekti gruntinius ir požeminius vandenis. Be to, staigūs dideli potvyniai gali pažeisti nuotekų valymo sistemas ir įrenginius, sutrikdyti jų darbą, dėl ko į aplinką gali patekti nevalytos nuotekos.
Iš žemės ūkio teritorijų nuplaunamos maistinės medžiagos skatina vandens telkinių eutrofikaciją, kuri mažina deguonies kiekį vandenyje ir kenkia vandens ekosistemoms. Ilgainiui potvynių sukelta tarša gali užteršti dirvožemį pavojingomis medžiagomis, kurios gali kauptis maisto grandinėje ir gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį tiek gamtai, tiek žmonių sveikatai.
Pagal potvynių žemėlapyje detaliai atvaizduojamas užliejamas teritorijas ir tinkamai planuojant įvairias ūkines veiklas, tikslingai taikant apsaugos nuo potvynių prevencines priemones galima išvengti arba sumažinti potvynių neigiamas pasekmes žmonių sveikatai ir gyvybei, aplinkai, kultūros paveldui, ekonominei veiklai ir infrastruktūrai.
Ekstremalūs potvyniai yra gamtiniai reiškiniai, kurių neįmanoma išvengti, tačiau turint sukauptą patirtį ir žinias įmanoma sumažinti neigiamų potvynių pasekmių riziką, galima patirti mažiau nuostolių privačiam ar valstybės turtui.
Liūtys šiame amžiuje bus dar didesnės ir intensyvesnės
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis potvyniai kelia riziką apie 28 tūkst. ha miestų ir gyvenviečių, užliejamose teritorijose gyvena daugiau nei 42 tūkst. gyventojų, o vieno ekstremalaus potvynio sukelti nuostoliai galėtų viršyti 250 mln. Eur.
Lietuvoje su potvyniais susiję reikšmingi ir turintys didelę riziką ekstremalūs reiškiniai formuojasi 56 didesnėse upėse, taip pat Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse.
Pastarųjų metų išanalizuoti hidrologiniai ir meteorologiniai duomenys rodo, kad Lietuvos upių hidrologinį režimą labiausiai keičia šiltėjančios žiemos, kurių metu sukaupiamos mažesnės sniego – vandens atsargos, žiemų metu upių paskutiniais dešimtmečiais vandeningumas didėja, sniegingomis ir lietingomis žiemomis įvyksta 4–5 atlydžiai, kurių metu formuojasi potvyniai.
Šios tendencijos ypatingai pastebimos vakarinėje Lietuvos dalyje upėse, kurių baseinuose būdingi mažiau laidūs vandeniui gruntai, vyrauja lygumų žemės paviršius, todėl šiose upėse potvyniai pasižymi itin staigiu kilimu.
Upių hidrologiniam režimui įtakos turi gausūs krituliai, vis dažniau fiksuojami kritulių atvejai, kai jų iškrenta daugiau kaip 30 mm per parą, artima mėnesio normai. Prognozuojama, kad gausių kritulių, kai per parą iškrenta daugiau kaip 30 mm kritulių, skaičius šiame amžiuje didės, liūtys bus dar dažnesnės ir intensyvesnės, todėl potvynių problemos bus aktualios ir ateityje.
Susipažinti su potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais galima Aplinkos apsaugos agentūros Vizualinėje aplinkos būklės duomenų bibliotekoje čia.
Informacija apie galimą potvynį Lietuvoje (DUK) – čia.
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“.
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos Tarnyba.
Projekto vykdytojas: Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
