Paaiškinimo kreipėsi į „ChatGPT“
Vienas „Facebook“ vartotojas spalio 17 d. paskelbė savo susirašinėjimo su pokalbių robotu „ChatGPT“ apie Lietuvos ir Ukrainos vėliavų kėlimą išklotinę.
Jis nurodė paprašęs: „Surask įstatymą, leidžiantį prie Lietuvos vėliavos tiesiogiai prijungti bet kokią kitą“. O kad būtų aiškiau, ką turi omeny, pridėjo nuotrauką iš Seimo posėdžių salės, kurioje priešais pirmininkaujančiojo vietą vertikaliai ir prie pat viena kitos pakabintos Trispalvė ir Ukrainos vėliava.
„ChatGPT“ tariamai atsakęs: „Tokio įstatymo, kuris leistų prie Lietuvos valstybės vėliavos tiesiogiai prijungti bet kokią kitą vėliavą, NĖRA. Priešingai – tai draudžia galiojantis Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas“. Ir nurodęs, kad pagrindinis teisės aktas, kuriuo pagrįsta tokia išvada, – dar 1991 m. birželio 26 d. priimtas teisės aktas su vėlesniais pakeitimais.
Ilgokame įraše cituojamas Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 10 straipsnis, kuriame esą apibrėžtos Trispalvės naudojimo taisyklės: „Lietuvos valstybės vėliava turi būti naudojama pagarbiai, negali būti išniekinama, netinkamai eksponuojama, prijungiama prie kitų vėliavų, emblemų, ženklų ar daiktų, kurie menkina jos orumą ar keičia jos formą“.
Greta pateikta ir interpretacija: „Tai reiškia, kad fizinis ar grafinis sujungimas – pavyzdžiui, pusė Lietuvos vėliavos ir pusė kitos – yra draudžiamas“.
Taip pat skaitykite: Ignas Vėgėlė kelia klausimą, kokiu pagrindu Seimo salėje kabo Ukrainos vėliava
Pacituotas ir 11 straipsnis – „Vėliavų iškėlimo tvarka“: „Lietuvos valstybės vėliava, keliama kartu su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų vėliavomis, turi būti vienodo dydžio ir iškeliama atskirame stiebe, laikantis nustatytos eilės tvarkos“.
Remdamasis „ChatGPT“ atsakymu, internautas papildė: tai esą reiškia, kad net ir tarptautiniuose renginiuose vėliavos turi būti atskirai, o ne jungtinėje kompozicijoje.
„NĖ VIENO įstatymo, leidžiančio prie Lietuvos vėliavos prijungti kitą, nėra, – apibendrino pokalbių robotas. – Yra priešingai – tiesioginis draudimas jungti, derinti, ar kitaip keisti vėliavos vaizdą.
Toks veiksmas gali būti traktuojamas kaip valstybės simbolio išniekinimas (baudžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 127 straipsnį)“.
Pastarasis tikrai numato: tam, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš „Tautiškos giesmės“, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Įžvelgė net Rumunijos vėliavą
„Facebook“ vartotojas taip pat paprašė programėlės „įvertinti nuotrauką įstatymo požiūriu“.
Iš „ChatGPT“ jis gavo tokį komentarą: „Nuotraukoje matyti Lietuvos Respublikos Seimo salė, o ant tribūnos krašto kabanti dviejų vėliavų jungtinė kompozicija – Lietuvos valstybės vėliavos spalvos (geltona-žalia-raudona) ir kitos vėliavos (mėlyna-geltona-raudona), sujungtos į vieną vientisą audinį be aiškios atskirties.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, toks eksponavimas pažeidžia įstatymo reikalavimus (kalba netaisyta – red. past.)“.
Iš šios frazės akivaizdu, kad pokalbių robotas pateikia nebūtinai tikslią informaciją. Šiuo atveju dirbtinis intelektas „įžiūrėjo“ dvi raudonos spalvos juostas ir vieną priskyrė Ukrainos vėliavai (kurią sudaro tik mėlyna ir geltona juosta).
Robotas vėl nurodė, kad pažeisti minėto įstatymo 10 ir 11 straipsniai. Mat Trispalvė tariamai „sujungta su kitos valstybės (Ukrainos arba Rumunijos) vėliava į vieną fizinį audinį, todėl tai ne atskirai iškelta vėliava, bet junginys, keičiantis Lietuvos valstybės vėliavos formą ir išvaizdą; toks jungimas įstatymo tiesiogiai draudžiamas“.
Rumunijos vėliavą tikrai sudaro raudona, geltona ir tamsiai mėlyna juostos, tačiau pastarųjų dviejų atspalviai yra kitokie nei Ukrainos vėliavos, jos taip pat yra siauresnės. Neaišku, kodėl, nuotraukoje „įžvelgęs“ Trispalvę, iš dalies jos ir Ukrainos vėliavos dirbtinis intelektas sukūrė naują vėliavą.
Anot „ChatGPT“, kadangi Seimo salė yra valstybinės valdžios institucijos patalpa, tokio junginio demonstravimas gali būti laikomas valstybės simbolio netinkamu naudojimu oficialioje aplinkoje, t. y. nepagarbos forma valstybės simboliui.
Vėliavas kartu demonstruoti esą būtų galima Seime lankantis Ukrainos atstovams, jas „eksponuojant atskirai“.
„Nuolatinis tokios kompozicijos demonstravimas Seimo salėje yra teisiškai neteisėtas ir prieštaraujantis valstybės simbolių teisiniam reglamentavimui“, – pokalbių robotą pacitavo „Facebook“ vartotojas.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai ragindami kelti Ukrainos vėliavas politikai tyčiojasi iš Lietuvos trispalvės?
Šis įrašas padarė įspūdį nemažai internautų – 65 išreiškė įvairias teigiamas reakcijas, net 160 juo pasidalijo.
Tačiau „Facebook“ vartotojas remiasi ne tik klaidinga įstatymo interpretacija – „ChatGPT“ jį apskritai cituoja neteisingai.
Kabinti greta nedraudžia
Tautinė vėliava, kurią sudaro geltonos, žalios ir raudonos spalvos horizontalios juostos, yra vienas iš Lietuvos valstybės simbolių. Jos naudojimą reglamentuoja Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas, priimtas dar 1991 m. birželį.
Nuo praėjusių metų kovo galiojančios šio įstatymo redakcijos 10 straipsnyje apibrėžtos Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo vietos ir progos.
Apie Trispalvės iškėlimo būdą kartu su kitų valstybių vėliavomis čia nekalbama.
To paties įstatymo 11 straipsnyje išdėstyti užsienio valstybių, Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavų naudojimo principai.
„Kartu su Lietuvos valstybės vėliava keliamos užsienio valstybių, ES ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos turi atitikti Lietuvos valstybės vėliavos dydį“, – rašoma jo 1-ame skirsnyje.
Straipsnio 3-iame skirsnyje paaiškinta: „Jei kartu keliamos kelios užsienio valstybių ar kelios tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos, jų eiliškumas nustatomas abėcėlės tvarka pagal tų valstybių ar organizacijų pavadinimus lietuvių, renginio darbo arba atitinkamos tarptautinės viešosios organizacijos oficialia kalba“.
Čia taip pat nedraudžiamas vėliavų sujungimas, apie kurį rašoma „ChatGPT“ atsakyme.
Įstatyme apie vėliavų kėlimą ant stiebų kalbama tik poroje vietų: 4-ame straipsnyje, kur nurodyta, kad vėliavos gali būti keliamos priešais pastatus ant stiebų, ir 6-ame, kuris apibrėžia Trispalvės nuleidimą per trečdalį stiebo ilgio, kai minimas gedulas.
Apie kokį nors vėliavų sujungimą ar sulietimą (nei fizinį, nei grafinį, kuriuos minėjo „ChatGPT“) įstatyme visai nekalbama. Pirmosios įstatymo redakcijos 10 ir 11 straipsniuose taip pat neminimas toks vėliavų kabinimo būdas.
Nors Baudžiamasis kodeksas, kaip minėta, numato bausmes už Trispalvės išniekinimą, toks vėliavų kėlimas nusikaltimu nelaikomas. Čia kalbama apie fizinį vėliavos pažeidimą ar suniokojimą, paniekos jai demonstravimą, tyčiojimąsi. Šiuo atveju vėliavos yra vienodo dydžio, pakabintos greta, ne Ukrainos vėliava virš Trispalvės, jos viena kitos nedengia. Kitaip tariant, nė viena vėliava neturi akivaizdžios viršenybės.
15min verdiktas: melas. Įstatymas nedraudžia Trispalvės kabinti greta kitų valstybių vėliavų, jas suliečiant. Tai nelaikoma jos įžeidimu – Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę tik už viešą nuplėšimą, sudraskymą, sulaužymą, sunaikinimą, subjaurojimą ir panašų vėliavos išniekinimą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
