15min rašė, kad su „Bankera“ susijusi įmonė „Pervesk“ dalyvavo „Bankeros“ kriptožetonų projekte – dėl šio projekto teisėsauga šių metų gegužę pradėjo ikiteisminį tyrimą, reaguodama į 15min ir tarptautinių partnerių „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) žurnalistinį tyrimą.
Lietuvos bankas, baigęs ilgiau nei metus trukusį planinį „Pervesk“ patikrinimą, nustatė aibę pažeidimų, o tarp jų nustatyti ir pinigų plovimo prevencijos stebėsenos bei interesų valdymo trūkumai, kai paslaugos yra teikiamos su „Pervesk“ arba jos naudos gavėjais susijusiems asmenims, taip pat „Pervesk“ neužtikrino tinkamos platintojų kontrolės reglamentavimo.
Lietuvos banko duomenimis, „Pervesk“ platintoju yra registruotos ir „SpectroCoin“ platformą valdančios įmonės. Kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ taip pat yra „Bankeros“ ekosistemos dalis ir atliko svarbų vaidmenį pritraukiant lėšas „Bankeros“ projekte.
„Pervesk“ vadovas D.Kulikauskas atsisakė detaliau komentuoti Lietuvos banko nustatytus pažeidimus, grįsdamas Lietuvos banko paslaptimi, esą Lietuvos banko patikrinimo medžiaga yra su konfidencialumo žyma „Lietuvos banko paslaptį sudaranti informacija“.
„Net ir norėdamas negaliu jums komentuoti dėl labai specifinių detalių. Ką bendrai galiu pasakyti, tai Lietuvos bankas nenustatinėja, ar kažkokia rizika pasireiškia, ar kažkas buvo padaryta, ar ne, jis vertina tai, ar rizika galėjo būti valdyta geriau pagal tai kaip to reikalauja teisės aktai. Šiuo atveju taip ir yra. Dėl trūkumų mūsų procedūros galėjo būti geresnės. Mes tai vertiname, todėl tobuliname. Dėl to auditus esame pasidarę ir praktiškai viską susitvarkę“, – kalbėjo jis.
Kaip rašoma Lietuvos banko pranešime, „Pervesk“ darbuotojai nebuvo tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūromis. Taip pat neužtikrino, kad „būtų tinkamai valdomi interesų konfliktai, kai paslaugos teikiamos su įstaiga ir jos naudos gavėjais susijusiems klientams“. Už šiuos pažeidimus finansų rinkos prievaizdas skyrė įmonei įspėjimą.
Įvertinęs kitus pažeidimus, Lietuvos bankas skyrė 130 tūkst. eurų baudą.
Tarp šių pažeidimų, kaip rašoma Lietuvos banko pranešime, yra ir sustiprinto kliento tapatybės nustatymo procedūrų trūkumai, ir rizikų vertinimo trūkumai, kuomet „Pervesk“, pradėdama korespondentinius santykius su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis, nesurinkdavo pakankamai informacijos.
Taip pat Lietuvos bankas nurodo, kad „Pervesk“ „užmegzdama dalykinius santykius su didesnės rizikos klientais – neužtikrino, kad jiems būtų taikomos proporcingos kontrolės priemonės.“
„UAB „Pervesk“ taip pat neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančios stebėsenos – pažeidimų nustatyta tiek reglamentuojant procedūras, tiek jas įgyvendinant. Stebėsenos scenarijai nebuvo pritaikyti specifinėms pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tipologijoms bei didesnės rizikos klientų segmentams. Be to, nustatyta retrospektyvios stebėsenos, vidaus tyrimų ir kitų procesų trūkumų“, – rašoma Lietuvos banko pranešime.
Rekordinės baudos ir „konfidenciali“ taika
Šis Lietuvos banko patikrinimas, pasibaigęs piniginėmis baudomis, nėra pirmas „Pervesk“ istorijoje.
Kaip 15min rašė antroje „Bankeros pokeris“ tyrimo dalyje, 2018 m. pavasarį po „Bankeros“ žetonų platinimo Lietuvos bankas, atliko neplaninį „Pervesk“ patikrinimą. Tiesa, tuo metu buvo pasitelkiama ir FNTT. Patikrinimo metu, be kita ko, vertino ir tai, kaip įstaiga užtikrina elektroninių pinigų turėtojų lėšų apsaugą bei kitus reikalavimus.
Dėl pažeidimų, susijusių su pinigų plovimo prevencija, Lietuvos bankas skyrė įmonei „Pervesk“ tuomet rekordines baudas – 700 tūkst. eurų įmonei ir dar 500 tūkst. eurų tuometiniam jos vadovui Vytautui Karalevičiui. LB taip pat laikinai buvo apribojęs „Pervesk“ veiklą CENTROlink sistemoje. Tačiau neilgai trukus Lietuvos bankas panaikino taikytus apribojimus, patvirtino, kad „Pervesk“ ištaisė trūkumus.
O dar po dvejų metų prievaizdas atsitraukė ir dėl pritaikytų sankcijų – 2021 m. vasarį UAB „Pervesk“ paprašius, o Lietuvos bankui sutikus, teismas patvirtino, kad Lietuvos banko ir „Pervesk“ ginčas būtų sprendžiamas siekiant taikos susitarimo. Lietuvos bankas atsakymuose grindė priėmęs tokį sprendimą atsižvelgęs į „pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą“, per laiką „įvykusius teisinio reglamentavimo pokyčius“ bei „būtinumą viešojo administravimo srityje taikyti efektyvumo principą“.
Taikos susitarimo turinys – konfidencialus. Tačiau žinoma tai, kad po to „Pervesk“ skirta bauda buvo sumažinta beveik trigubai – iki 244 tūkst. eurų, o tuometiniam „Pervesk“ vadovui V.Karalevičiui bauda visai panaikinta. Lietuvos bankas atgaline data atitinkamai pataisė ir oficialų pranešimą svetainėje.
Dešimtys milijonų tolimos Vanuatu valstybės banke
Šių metų pavasarį 15min Tyrimų skyrius nustatė, kad reikšminga dalis per „Bankeros“ projektą surinktų lėšų buvo panaudota prabangiam nekilnojamajam turtui įsigyti ar kitoms pagrindinių projekto organizatorių – Manto Mockevičiaus, Vytauto Karalevičiaus, Justo Dobiliausko – asmeninėms reikmėms, o pažadas įkurti Europos Sąjungos licenciją turintį kriptobanką liko neįgyvendintas.
„Pervesk“ atliko kertinį vaidmenį kaupiant investuotojų lėšas ir perkeliant jas iš Lietuvos į tolimoje Vanuatu jurisdikcijoje esantį „Pacific Private Banką“, kuris taip pat priklauso tam pačiam „Bankera“ tinklui.
Paskelbus žurnalistinį tyrimą, atskiro tyrimo ėmėsi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą (...) įvertinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika bendrovei vykdant pirminį žetonų siūlymą (angl. Initial Coin Offering, ICO) ir naudojant jo metu surinktas lėšas“, – buvo rašoma FNTT pranešime spaudai.
