Sekite 15min Google
1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę. Tačiau prireikė daugiau nei trejų metų, kol laisvė buvo įtvirtinta ne tik teisiškai, bet ir faktiškai – iš Lietuvos teritorijos pasitraukė paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai.
Atkūrus nepriklausomybę, vienas pirmųjų Lietuvai tekusių uždavinių buvo okupacinės kariuomenės išvedimas. Tuo metu Lietuvos teritorijoje buvo dislokuotos maždaug penkios okupacinės kariuomenės divizijos – apie 34,6 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų ir 1901 šarvuotis. Lietuvos iniciatyva pradėtos derybos su sovietų valdžia nesulaukė geranoriško atsako.
Žlugus Sovietų Sąjungai ir Lietuvoje dislokuotą sovietinę kariuomenę perėmus Rusijai, derybos buvo atnaujintos. Procesas nebuvo sklandus. Rusijos pusė ne kartą bandė išsiderėti Lietuvos pusei nepriimtinų nuolaidų ir skelbė stabdanti kariuomenės išvedimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikėsi tvirtos pozicijos. Lietuvai uždraudus į Rusijos karinius dalinius įvesti naujokus, jie buvo gabenami nelegaliai – tiek geležinkelių, tiek oro transportu. Rusijos kariuomenė sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus. Siekiant užkirsti kelią karinių pajėgų papildymui naujokais, Lietuvos kariuomenei ir savanoriams teko blokuoti Rusijos kariuomenės dalinius.
-
Kaip gimė Konstitucija ir derėtasi dėl SSRS karių išvedimo: atskleistos Lietuvos valstybės kūrimo aplinkybės
-
Nuo Kalantos iki Baltijos kelio: kaip spauda ir nuotraukos pasakoja Kovo 11-osios istoriją
-
„Jaunas žmogus jaunoje valstybėje“ – Nacionalinė biblioteka kviečia prisiminti Lietuvos karį Normundą Valterį
Vis dėlto visus išvedimo metu kilusius nesklandumus Lietuvos Vyriausybei pavyko išspręsti derybomis ir pasitelkiant įvairius politinius kanalus. Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 31 d., kaip ir buvo numatyta patvirtintame išvedimo grafike, Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos buvo baigtas.
Tačiau šis kelias į laisvę nebuvo vien techninis kariuomenės išvedimo procesas. Lietuva ne kartą susidūrė su bandymais derėtis dėl jos laisvės, kelti jai sąlygas ar primesti svetimą supratimą, kokia turėtų būti nepriklausoma valstybė. Lietuva atsisakė išlygų, nes laisvė, priklausanti nuo kitos valstybės valios, nėra tikra laisvė.
Šiandien panašius bandymus sąlygomis apriboti tautos teisę pačiai spręsti savo ateitį matome Ukrainoje. Todėl šūkį „Besąlygiškos laisvės link“ renkamės sąmoningai. Laisvė nėra derybų objektas ar kieno nors suteikiama privilegija. Tai teisė, kuri negali būti dalinė, laikina ar primesta svetimomis sąlygomis.
Instaliaciją „Besąlygiškos laisvės link“ sudaro keturi ekranai. Trijuose jų nuolat rodomos archyvinės nuotraukos ir tekstai apie Laisvės dieną, o ketvirtajame – žmonių sukurti Laisvės dienos plakatai.
Visą dieną lankytojai kviečiami sukurti savo plakatą ir jame parašyti, ką jiems reiškia laisvė. Sukurti plakatai bus rodomi instaliacijos ekrane. Taip jau trečius metus tęsiama socialinių tinklų akcija „Plakatais kovojome, plakatais švenčiame“.
Socialiniuose tinkluose žmonės taip pat kviečiami su grotažyme #LaisvesDiena dalytis fotografijomis, įamžinančiomis tai, kas jiems yra laisvė.
