„Dar važiuojant Televizijos bokšto link prieš mus išdygo tankas ir
nukreipė vamzdį tiesiai į mūsų autobusą. Pagalvojau: dabar kai šaus, tai iš mūsų nieko nebeliks“, – prisimena pareigūnas.
Atvykus sovietų kariai jau buvo įsiveržę į bokšto vidų. V. Jatulio ir jo
kolegų užduotis buvo suformuoti gyvą grandinę ir atskirti taikius žmones nuo ginkluotų kareivių, kad būtų išvengta dar daugiau aukų.
„Iš pradžių minia į mus, jaunus pareigūnus žiūrėjo nepatikliai –
vilkėjome senojo pavyzdžio uniformomis ir tik skiriamieji ženklai jau
buvo nepriklausomos Lietuvos. Kai kurie žmonės galvojo, kad mes galime būti kokie persirengę desantininkai, tačiau patikrinę dokumentus, žmonės suprato, kad mes – savi“, – prisimena V. Jatulis.
Pareigūnas matė šiurpių vaizdų: sužalotų žmonių, kaip tankas traiškė
automobilį, įvykių sūkuryje buvo sužeistas ir vienas jo kolega policijos
kursantas.
Išaušus rytui jaunieji policijos pareigūnai buvo perkelti budėti prie
Parlamento. Tą pačią dieną V. Jatulis, išgirdęs, kad trūksta kraujo
sužeistiesiems, nedvejodamas jo aukojo. Pareigūnas sako, kad ši naktis įtvirtino pasiryžimą tarnauti savo šaliai.
„Labiausiai įsiminė neįtikėtina žmonių vienybė – žmones į Vilnių tomis
dienomis vežė nemokamai kas tik galėjo. Nepaisant patirto siaubo,
stingdančio šalčio, visi buvome kartu – nesvarbu ar tu policininkas, ar
ne. Vieni kitus vaišino arbata, sumuštiniais, cigaretėmis – toks
visuotinis vieni kitų palaikymas“, – su didžiule pagarba visiems Sausio
13-osios įvykiuose dalyvavusiems žmonėms prisimena pareigūnas.
Grįžus į Klaipėdą, ramiau netapo. Prasidėjo laukiniais vadinami 90-ieji,
paženklinti banditizmo, reketo, nuolatinių nusikaltėlių gaujų tarpusavio
karų, muštynių ir kt.
„Į iškvietimus dažnai važiuodavom be tinkamos įrangos, šarvinių liemenių neturėjome, trūko tarnybinių automobilių, tekdavo patiems nusipirkti jiems degalų, net popieriaus ar kitų kanceliarinių priemonių trūko, tačiau, nepaisant to, viską darydavom su milžinišku atsidavimu“, – pasakoja jau beveik 36-erius metus tarnaujantis pareigūnas.
Paklaustas, kas jį motyvavo visus šiuos metus likti tarnyboje, V.
Jatulis nedvejoja – Sausio 13-osios naktis, pakeitusi Lietuvos istoriją,
pasak pareigūno, paliko gilų pėdsaką ir jo paties gyvenime bei įtvirtino
pasiryžimą tarnauti savo šaliai. Tada patirtas žmonių vienybės jausmas, patriotizmas, ir tapo varomąja jėga, vedusia jį per visus tarnybos dešimtmečius.
