Tai, kad interviu tektų pakartoti, nutinka itin retai. Pirmąkart susitikus su deimantų tyrimo pionieriumi Lietuvoje vadinamu dr. A.Kleišmantu, tespėjome papliurpti valandą ir to akivaizdžiai neužteko. Patikėkite, istorijų apie paslaptinguosius akmenėlius – daugybė.
Teko susimatyti dar kartą.
Brangakmenių muziejų Kauno L.Zamenhofo ir Kurpių gatvių sankirtoje Arūnas įkūrė dar 1996 m. Iš pradžių jame eksponatų buvo nedaug, tačiau įkūrėjui įsitraukus į akademinę (dėsto Vilniaus bei Vytauto Didžiojo universitetuose), o vėliau kartu – ir į mokslinę, veiklą, muziejus plėtėsi ir tobulėjo.
Įdomu tai, kad mažose erdvėse telpa ir brangakmenių tyrimų laboratorija bei autorinių juvelyrinių dirbinių, kuriamų paties Arūno bei jo kolegų, parduotuvėlė „Du safyrai“. Galima teigti, kad mokslininkas A.Kleišmantas – du viename: puikus ir teoretikas, ir praktikas.
Norinčių išgirsti apie brangakmenių ypatumus, jų imitacijas daugėjo, tad imtos vesti ekskursijos. Nors gidaudavo ir įmonės darbuotojai, daugelis lankytojų pageidavo paties muziejaus įkūrėjo, o šiam nėra lengva derinti aktyvią akademinę, mokslinę veiklą su edukacine veikla, tad į muziejų galima patekti tik iš anksto sutarus dieną ir laiką telefonu.
Kas per akmenėlis mano rankose?
Vos tik įžengus į brangakmenių muziejaus vidų, visus nustebina granito, bronzos bei aukso mišinio laiptai.
Kol žaviuosi jais, Arūnas užkaičia arbatinuką. Teisybės dėlei, arbata taip ir liko neužplikyta, nes į pokalbį panirome nuo pirmųjų minučių.
