Sekite 15min Google
Naujoji hidrometeorologinė matavimo buja įrengta Baltijos jūroje, maždaug už 4 jūrmylių nuo Klaipėdos uosto vartų. Jos surinkti duomenys bus perduodami į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenų centrą ir integruojami į bendrą laivybos sąlygų stebėjimo sistemą.
Tikimasi, kad ši technologija leis dar tiksliau planuoti laivų įplaukimą ir išplaukimą, mažinti nereikalingo laukimo riziką, efektyviau valdyti krovinių bei transporto srautus ir prisidės prie saugesnės bei sklandesnės uosto veiklos.
Reikia tikslumo dar iki laivui pasiekiant vartus
Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas pabrėžia, kad modernūs stebėjimo ir prognozavimo sprendimai tampa būtini dėl kintančio laivybos masto. Klaipėdos uostas aptarnauja vis didesnius įvairių tipų laivus – nuo konteinerinių iki kruizinių, todėl kiekvienas sprendimas dėl jų įvedimo ar išvedimo turi būti paremtas kuo tikslesne informacija.
„Didesnių kaip 300 metrų ilgio laivų apsilankymai Klaipėdos uoste jau tapo įprasti. Tokių laivų vėlavimas ar užlaikymas dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų gali lemti didelius nuostolius ne tik laivybos kompanijoms ir terminalams, bet ir neigiamai paveikti Klaipėdos uosto patikimumą bei reputaciją“, – sako V. Motiejūnas.
Pasak jo, saugiai ir operatyviai laivybai svarbu ne tik locmanų, Laivų eismo tarnybos operatorių ar kitų specialistų profesionalumas. Ne mažiau reikšminga turėti patikimus realaus laiko duomenis ir prognozes apie sąlygas uosto prieigose.
„Norint gauti patikimus hidrometeorologinius duomenis visoje uosto akvatorijoje ir jos prieigose, būtina strategiškai svarbiose vietose įrengti atitinkamus matavimo daviklius ir sujungti juos į bendrą realaus laiko duomenų sistemą. Tokios sistemos įdiegimas yra svarbus žingsnis siekiant didinti laivybos saugumą, gerinti uosto veiklos planavimą, mažinti laivų užlaikymo riziką ir užtikrinti efektyvesnį vis didesnių laivų aptarnavimą Klaipėdos uoste“, – pabrėžia uosto kapitonas.
Vienoje platformoje – duomenys iš jūros ir uosto
Įgyvendinant MOVEO projektą Klaipėdos uoste plečiama laivybos sąlygų stebėjimo sistema. Jau nupirktos ir įdiegtos trys hidrometeorologinės stotelės, o artimiausiu metu sistemą papildys vandens srovių matuoklis. Jūroje įrengta buja taps viena svarbiausių šios sistemos dalių, nes leis matyti faktines sąlygas dar prieš laivams priartėjant prie uosto vartų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus vadovas Vaidotas Brazdeikis aiškina, kad naujosios įrangos tikslas – sujungti skirtingus matavimus į vieną patogią naudoti sistemą.
„Jūroje įrengta buja nuolat fiksuos faktines hidrometeorologines sąlygas dar prieš laivams pasiekiant Klaipėdos uosto vartus. Kiti skirtingose uosto vietose esantys davikliai papildys šiuos matavimus informacija apie vėją, sroves ir vandens lygį uosto akvatorijoje, o visas matavimų srautas bus perduodamas į bendrą platformą“, – sako V. Brazdeikis.
Duomenimis galės naudotis locmanai, Laivų eismo tarnybos operatoriai, locmaninių katerių kapitonai, dispečeriai, taršos incidentų likvidavimo specialistai, keltų ir kitų uoste dirbančių laivų įgulos. Ateityje numatoma sudaryti galimybę šia informacija naudotis ir platesniam ratui – pavyzdžiui, jachtų bei kitų pramoginių laivų kapitonams.
Prognozes rengs mašininio mokymosi modelis
Kitas svarbus projekto etapas – hidrometeorologinių sąlygų prognozavimo sprendimas. Projekto partneriai „MC Baltics“ kuria mašininio mokymosi modeliu pagrįstą algoritmą, kuris naudos realiuoju laiku gaunamus matavimus ir istorinius duomenis.
Šis modelis turėtų rengti penkių parų vėjo, bangavimo, vandens lygio ir srovių prognozes. Prognozuojamos reikšmės bus pateikiamos kiekvienai valandai, o skaičiavimai atnaujinami du kartus per parą.
Tikslesnės prognozės leis iš anksto įvertinti, kada laivui saugiausia įplaukti ar išplaukti, kaip planuoti krovą ir kokią leistiną grimzlę pasirinkti pagal numatomą vandens lygį. Tai ypač svarbu siekiant išvengti nepagrįstų prastovų, kurios gali sutrikdyti terminalų, laivybos bendrovių ir kitų uosto paslaugų darbą.
„Naujoji sistema padės visoms suinteresuotoms pusėms matyti esamas laivybos sąlygas ir numatyti, kaip jos keisis artimiausiomis dienomis. Turint patikimesnes prognozes, bus lengviau iš anksto pasirinkti saugų laivo įplaukimo ar išplaukimo laiką ir sumažinti nereikalingą laukimą“, – teigia V. Brazdeikis.
Papildoma pagalba sutrikus GNSS signalui
Naujoji buja svarbi navigacijos saugumo požiūriu. Joje bus įrengtas aktyvus radaro atsakiklis, kuris veiks kaip papildoma, nuo palydovinio pozicionavimo nepriklausoma navigacinė priemonė tais atvejais, kai GNSS signalai yra trikdomi arba jų patikimumas sumažėja.
Aktyvus radaro atsakiklis, gavęs artėjančio laivo radaro signalą, automatiškai perduos sustiprintą ir atpažįstamą atsaką. Jį laivo įgula matys radaro ekrane, todėl galės nustatyti bujos kryptį ir atstumą iki jos nepriklausomai nuo GNSS signalo trikdžių.Tai ypač svarbu todėl, kad buja bus įrengta netoli laivų pasitikimo ir locmanų įlaipinimo vietos. Esant GNSS trikdžiams, ji suteiks laivams papildomą patikimą orientyrą, padėsiantį nustatyti savo padėtį ir saugiai pasiekti locmano įlaipinimo rajoną.
Klaipėda – viena iš inovacijų bandymo vietų
Išmaniosios bujos ir daviklių sistemos diegimas vykdomas įgyvendinant MOVEO projektą. Klaipėdos uostas yra viena iš penkių demonstracinių vietų, kuriose išbandomos technologinės inovacijos. Iš viso projekte numatyta sukurti ir išbandyti 18 inovacijų Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje.
Klaipėdoje dėmesys sutelktas į laivybos sąlygų stebėseną, prognozavimą ir saugesnį uosto darbą. Šie sprendimai svarbūs ne tik operatyviniam valdymui, bet ir aplinkai – kuo tiksliau planuojamas laivų judėjimas, tuo mažiau nereikalingo laukimo, degalų sąnaudų ir su tuo susijusio poveikio aplinkai.
