Trečiadienį prie Gedimino kalno, nuo Sereikiškių parko pusės, burzgė ekskavatorius.
Jo vykdyti kasimo darbai sukėlė klausimų praeiviams.
„Nukasinėjamas Gedimino pilies kalnas. Šiuo metu. Ar taip turi būti?“ – 15min stebėjosi vilnietis Eimantas.
Jis pasidalijo ir nuotraukomis, kaip vyksta kasimas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai ramina: esą praeivis tiesiog atkreipė dėmesį ir užfiksavo ilgalaikių tvarkybos darbų pietrytiniame Gedimino kalno šlaite darbus.
„Tai jau prieš kurį laiką prasidėjęs ir dar visus kitus metus vyksiantis procesas. Jo metu ilgalaikėmis priemonės bus sutvarkyta ši kalno dalis, taip pat sutvirtinti gynybinės sienos bei Aukštutinės pilies rūmų liekanų mūras ir pamatai.
Šiuo metu nuo šlaito yra šalinamas nestabilus supiltinis gruntas, kuris ir yra viena iš pagrindinių nuošliaužų atsiradimo priežasčių, o šlaito reljefas atstatomas įrengiant gabionų sistemą – tinkladėžes, užpildytas skalda. Toks pats principas buvo pritaikytas ir pasiteisino šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams“, – apie vykdomus darbus informavo muziejus.
Dar gegužę LNM paskelbė, kad pasirašė galutinio pietrytinės Gedimino kalno dalies sutvarkymo darbų preliminarią sutartį su metų pradžioje paskelbto atviro viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Rekreacinė statyba“. Sutarties vertė siekia kiek daugiau nei 13,4 mln. eurų.
Ilgalaikiai tvarkybos darbai vyksta pietrytinėje kalno dalyje, kurios būklė yra sudėtingiausia – pietrytinis šlaitas ir Aukštutinės pilies rūmų liekanos turi avarijos grėsmės požymių.
„Planuojamų darbų tikslas yra stabilizuoti šlaitą, sutvarkyti lietaus vandens nuvedimo sistemą, įrengti žolinę dangą ir šlaito laistymo sistemą, sutvirtinti Aukštutinės pilies rūmų liekanų mūrą ir pamatus. Bus pradėta tvarkyti dalis pagrindinio tako į Gedimino kalną, kuris lankytojams uždarytas nuo 2017 metų, sutvirtinti ir išryškinti archeologinių tyrimų metu šlaite rasti pilies laikotarpio artefaktai.
Darbai vyksta pietrytinėje kalno dalyje, kurios būklė yra sudėtingiausia – pietrytinis šlaitas ir Aukštutinės pilies rūmų liekanos turi avarijos grėsmės požymių.
Įgyvendinus numatytus darbus būtų galutinai sutvarkytas pietrytinis šlaitas (apimantis apie 5 tūkstančių kvadratinių metrų plotą), sutvirtinti pagrindai dalies pietrytinės gynybinės sienos (80 metrų ilgio atkarpa) ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų (užimantys apie 670 kvadratinių metrų plotą)“, – pavasarį teigė muziejus.
Tuo metu taip pat skelbta, kad Gedimino kalno būklė yra stabili, bet ji ir toliau išlieka priklausoma nuo orų sąlygų. Esą lietingu laikotarpiu arba vasarinių liūčių metu dėl vandens kiekio kalno būklė gali pablogėti, tačiau kalne įdiegta ir visą parą veikianti monitoringo sistema leidžia iš anksto pastebėti bet kokius pokyčius.

