„Atrodome tikrai gerai. Aš manau, kad nuo kitų metų, kai tik tai bus tikrai skiriamas 5,38 proc. nuo BVP gynybai, mes būsime pirmaujanti šalis. Tai yra pirma šalis, kuri skyrė tiek“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė D.Jauniškis.
„Tai atrodome tikrai labai gerai ir manau, kad ir toliau reikia taip tęsti“, – pridūrė jis.
Anot D.Jauniškio, Aljanso šalių pasiryžimui skirti gynybai daugiau lėšų įtakos turi jų geografinė lokacija: „kuo yra arčiau šalys Rusijos, tuo jos yra daugiau linkusios skirti daugiau pinigų“.
BNS rašė, kad NATO šalys šiemet Hagoje sutarė dėl įsipareigojimo skirti 5 proc. BVP su saugumu susijusioms išlaidoms.
Šį skaičių sudaro 3,5 proc. BVP pagrindinėms gynybos išlaidoms ir 1,5 proc. BVP įvairesnio pobūdžio sritims, pavyzdžiui, infrastruktūrai ir kibernetiniam saugumui.
D.Jauniškis tvirtino, kad nepaisant NATO numatyto paskirstymo, Lietuva yra įsipareigojusi skirti mažiausiai 5 proc. kietajai gynybai.
„Lietuva iki šiol yra įsipareigojusi ir yra visur deklaruojama, kad mes 5 proc. skiriame būtent tai kietajai gynybai ir nekreipiame dėmesio į tą 1,5 proc., kur mes atitinkamai turbūt irgi paraleliai vystysime infrastruktūrą ir investuosime į gynybą“, – kalbėjo ambasadorius.
„Jeigu bus ne taip, man bus gėda ir visai valstybei. Bet aš nemanau, kad taip atsitiks“, – teigė jis.
Kaip skelbė BNS, Vyriausybės parengtame kitų metų biudžeto projekte Krašto apsaugos ministerijai (KAM) suplanuotas 5,38 proc. BVP finansavimas.
Gynybos finansavimą sudaro ir 700 mln. eurų, skiriamų per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių.
