Elektra pabrango 300 proc.?
Kiek ilgesniu nei pusės minutės vaizdo įrašu kovo 26 d. pasidalijo vienas „X“ vartotojas. Tiesa, kada buvo filmuota, neaišku nei iš paties klipo, nei iš greta pateikto paaiškinimo.
„Rusai iš Sovetsko (TIlžės – red. past.) naktį žiūri į Lietuvą, bet ji nematoma, ten tamsu, – angliškai, nors daugelis kitų jo įrašų yra rusiški, pakomentavo internautas. – Ką gi, lietuviai neseniai atsijungė nuo Baltarusijos ir Rusijos elektros žiedo. Štai rezultatas.“
Panašių teiginių yra ir komentaruose po vaizdo įrašu. „Jie ten neturi elektros. Per pastaruosius du mėnesius ji pabrango maždaug 300 proc.“, – paaiškino vienas „X“ vartotojas.
Klipas nufilmuotas tamsiu paros metu. Jis pradedamas raidės Z, nupieštos ar iškabintos ant kažkokio pastato sienos ir ryškiai apšviestos, vaizdu.
„Šaunuoliai, didžiuojuosi savo šalimi!“ – už kadro rusiškai kalba mobiliuoju telefonu filmuojanti moteris.
Parodžiusi raidę ant sienos, ji telefoną pasuka į Karalienės Luizės tiltą: „Lietuva, Lietuva toje pusėje. Pažiūrėkite, kaip nėra šviesų, nėra… Taupo šviesą, taupo toje pusėje.“
Kaliningrado sritį ir Lietuvą jungiantis tiltas per Nemuną apšviestas ryškiai. Kitame krante iš tiesų tvyro tamsa, tik kur ne kur spingsi neryškios švieselės.
„Lietuvoje šviesos nėra, – pakartoja moteris ir dar riebiai nusikeikia. – Va, tik siena apšviečiama. Ir Sovetskas, bl…, Sovetske, Sovetske, tu širdžiai mielas… Ir dainas visi dainuoja, Ir džiaugiasi.“
Miestelis per mažas, kad šviestų ryškiai
Kai kurios detalės patvirtina, kad tikrai filmuota Tilžėje, o kitame krante matyti mūsų šalis.
Lietuva išties prieš gerą mėnesį atsijungė nuo vadinamojo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) žiedo. Bet išvada apie tamsą kaip tariamą šio veiksmo pasekmę yra klaidinga.
Apgaulę komentaruose demaskavo patys „X“ vartotojai – ir ne vien lietuviai. „Gal žmonės naktį tiesiog miega“, – svarstė ne vienas.
„Nėra šviesų, nes kitapus stūkso miškas. Lietuva jau keletą metų nepirko elektros iš Rusijos, genijau“, – priminė kitas.
Rusakalbis internautas paaiškino, kad kitame krante yra nedidelė gyvenvietė be promenadų, todėl ir šviesų nematyti, nes žmonės greičiausiai miega. Tą patį rašė ir vietos gyventoju prisistatęs žmogus.
Dar vienas „X“ vartotojas pateikė tikslesnių detalių: „Kitoje upės pusėje yra mažiausias Lietuvos miestas – Panemunė. Iš tos vietos, iš kurios filmuota, matyti tik viena gatvė su trimis žibintais (įraše jie dega ir yra matomi).“
Komentaruose atkreiptas dėmesys ir į tai, kad vaizdo įrašas yra kelerių metų senumo.
Anksčiau sietas su sankcijomis Rusijai
Cituoti internautai yra teisūs – jie pateikė nemažai informacijos, kuri patvirtina, kad vaizdo įrašas paskelbtas neteisingame kontekste.
Taip pat skaitykite: Propaganda veikia: Tilžės gyventojos vidury nakties ieškojo šviesos Lietuvoje
Klipas tikrai nėra naujas – portalas 15min apie jį rašė dar 2022 m. rudenį.
Tuomet įrašas buvo paskelbtas aiškinant, kad Europos Sąjungai dėl karo pradėjus taikyti sankcijas Rusijai gyventojams teko stipriai susiveržti diržus ir taupyti elektrą.
Bet jis nieko neįrodė – Nemuno krantus jungiančio tilto lietuviška atkarpa buvo apšviesta ryškiai, iš kito upės kranto pasienio miestelis sunkiai matyti, o filmuota naktį, kai šviesos tiesiog išjungtos.
Pagal vaizdo įrašo detales buvo nesunku nustatyti, kad filmuota iš Tilžės Krantinės gatvės netoli Gerceno gatvės pradžios, ties 7-uoju namu.
Karalienės Luizės tilto ilgis – kiek daugiau nei 400 metrų. Tad gali būti, kad mobiliojo telefono vaizdo kamera taip toli esančių šviesų tamsiu paros metu tiesiog „nepamatė“.
Mažiausia Lietuvoje miesto tipo gyvenvietė – turinti kiek daugiau nei 200 gyventojų – Panemunė yra pasienio ruože.
„Google Maps“ galima virtualiai pasivaikščioti po miestelį. Tarp gatvės, kurios dešinėje pusėje išsirikiavę privatūs namai, ir upės esančioje pievoje augantys krūmai – netankūs, bet palyginti aukšti, yra ir medžių, tad jie net be lapų šiek tiek užstoja vaizdą.
Gatvėje beveik nėra žibintų, tad bene vienintelis šviesos šaltinis tamsiu metu turėtų būti kambariuose ar kiemuose degančios lempos.
Namai yra daugiausia dviaukščiai, aptverti tvoromis, prie jų taip pat pasodinta medžių, tad, norint iš kito kranto pamatyti langus su šviesa juose, žvilgsniui reikia „įveikti“ nemažai kliūčių.
Atsijungė be trikdžių
Net jei moteris būtų filmavusi pastaruoju metu, tamsą Lietuvos pusėje sieti su atsijungimu nuo BRELL būtų klaidinga. Be kita ko, ir dėl minėtų priežasčių – buvo naktis, atstumas iki lietuvių namų nemažas, tad, net jei šviesos kur nors ir degė, jas įžiūrėti galėjo trukdyti medžiai.
Teiginiai, esą dėl atsijungimo nuo BRELL prasidės elektros tiekimo trikdžiai ar ji pabrangs tiek, jog žmonėms teks taupyti, buvo populiarūs prorusiškos propagandos naratyvai.
Kaip žinoma, Lietuva kartu su Latvija ir Estija nuo šio žiedo atsijungė vasario pradžioje. Tuomet elektros perdavimo sistemų operatorės atjungė Baltijos šalių elektros energetikos sistemas nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos.
Iš pradžių vyko bendras izoliuoto darbo bandymas, o jau kitą dieną visų trijų šalių elektros energetikos sistemos per „LitPol Link“ elektros jungtį su Lenkija buvo sinchronizuotos su kontinentinės Europos tinklais.
Tai įvyko nepastebimai. Šiam žingsniui ruoštasi 17 metų. Per pasiruošimą buvo sustiprinti vidiniai Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo tinklai, įrengti sinchroniniai kompensatoriai, sistemos parengtos savarankiškam dažnio valdymui.
Taip pat skaitykite: Apgavo net eksparlamentarą: ar tikrai prieš atsijungimą nuo BRELL neveikė degalinė?
Taip pat skaitykite: Siūlo ruoštis lyg karui: kaip iš tiesų vyks atsijungimas nuo elektros žiedo BRELL?
Taip pat skaitykite: Melagienos apie BRELL nesiliauja: pasipiktino net IAE ir „Mažeikių naftos“ uždarymu
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad Lietuvai atsijungus nuo vadinamojo BRELL žiedo šalyje tapo tamsiau. Sinchronizacija su Europos elektros tinklais įvyko sklandžiai. Be to, įrašas, tariamai rodantis pasunkėjusį gyvenimą buvo nufilmuotas vėliausiai 2022 m., taigi su šiuo procesu visiškai nesusijęs.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
