Turtingi žmonės ir sunkvežimiai į Kuršių neriją keliauja nemokamai: valstybė už juos sumoka milijonus eurų

Šią vasarą į Kuršių neriją išsiruošę automobiliu turėtų būti nusiteikę palaukti ilgesnėje eilėje prie kelto. „Smiltynės perkėla“ skaičiuoja, kad beveik pusė – 42 proc. – keliamų transporto priemonių gauna kompensacijas, t.y. keltais keliauja nemokamai. Šiemet itin išaugo kompensacijomis besinaudojančio sunkiasvorio transporto, tai siejama su dideliu projektu Nidoje. „Smiltynės perkėlos“ vadovas Mindaugas Čiakas pirštu veda į problemą, tuo metu Neringos meras Darius Jasaitis įsitikinęs – problemos nebeliktų atsiradus nekilnojamojo turto mokesčiui.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Aurelija Jašinskienė

Aktualijų žurnalistė Klaipėdoje

„Smiltynės perkėloje“ jau 42 proc. perkeliamo transporto – su kompensacija / 15min.lt koliažas

Jau kurį laiką Kuršių nerijoje stebima, kaip auga čia gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų kiekis.

Per dešimtmetį Neringoje gyventojų paaugo visu tūkstančiu, nors gimstamumas netgi nežymiai mažėjo. Vietiniai juokauja, kad atsiranda tokių, kurie čia gyvenamąją vietą deklaruoja vos keliems mėnesiams, pasibaigus atostogoms jie „sugrįžta į namus“. Ir visa tai dėl lengvatos keltis keltais ir nemokėti Neringos savivaldybei vietinės rinkliavos Alksnynės poste.

Nuo šio vasario rytais prie kelto galima stebėti nusidriekusią sunkiasvorio transporto eilę. Jau dabar skaičiuojama, kad jų yra net 37 proc. daugiau nei buvo pernai. Toks padidėjimas siejamas su statybomis ant Kuršių marių kranto Nidoje.

Būna rytų, kai vilkikų virtinėje priskaičiuojama ir 20. Visi jie naudojasi privilegija į keltą važiuoti be eilės, už perkėlimą nemoka, mat įmonės, kuriems jie priklauso, yra deklaravusios savo buveines Kuršių nerijoje.
Kaip aiškina „Smiltynės perkėlos“ vadovas Mindaugas Čiakas, tokie dideli srautai jau kelia nerimą.

„Smiltynės perkėlos“ nuotr./Mindaugas Čiakas

„Kompensuojami perkėlimai sudaro apie 42 proc. visų perkėlimų, ir jų vis auga. Su baime laukiame, kai jų bus pusė, o kas bus, kai bus visi 60 proc.?“ – retoriškai klausia M.Čiakas.

Tuo metu Neringos meras Darius Jasaitis problemos neaštrina ir teigia, kad kurortas dėl savo geografinės padėties ir taip patiria daugiau apribojimų. Anot jo, jei problema ir yra, ji „išnyktų kaip dūmas“ su NT mokesčio atsiradimu.

Kokią sumą sutaupo?

Šiuo metu kelionė „Smiltynės perkėlos“ keltais lengviesiems automobiliams į Kuršių neriją atsieina 23,20 euro. Alksnynės poste dar tenka susimokėti 10 eurų vietinės rinkliavos Neringos savivaldybei. Karštuoju sezonu – nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 d. – 50 eurų.
Krovininis automobilis „Smiltynės perkėlai“ moka 74,3 euro, Kuršių nerijoje – dar 50 eurų, o šiltuoju sezonu – 100 eurų.

Apie tai, kad Kuršių nerijoje daugėja gyventojų, kurie čia turi įsigiję antrąjį būstą ir deklaruoja gyvenamąją vietą vien dėl lengvatos keliauti – kalbama seniai.

Skaitytojos Jurgos nuotr./Spūstis į keltą

Statistika rodo, kad per dešimtmetį Neringos savivaldybėje gyventojų skaičius išaugo nuo 4526 iki 5404. Per tą laiką čia gimė 222 kūdikiai.

Gyventojų skaičius ūgtelėjęs pastaraisiais metais, kai imta skaidyti buvusius viešbučius į apartamentus ir atsirado galimybė įsigyti nedidelio ploto būstus Kuršių nerijoje.