Paskutiniu metu Lietuvos naujienų internetiniuose portaluose vis daugėja publikacijų apie nusikaltimus, kuriuos įvykdo moterys: „Moterų rankose peilis tampa mirtinu ginklu“, „Motinystės atostogose esanti moteris Rusijoje pasmaugė mokytoją“, „Telšiuose motina pasmaugė 3 metų dukrą“. Nepamirštama labai garsiai per visą Lietuvą nuskambėjusi kraupi A. Jonaitienės vaikžudystės istorija. Tai tik keletas iš daugybės kraupių ir, rodos, žmogiškajai prigimčiai nepaaiškinamų pavyzdžių. Mokslinių darbų tyrimų statistiniai duomeys taip pat rodo, jog nusikalstamumas moterų tarpe kasmet auga.
Moteris nusikalstamumo link gali pastumti ir vartotojiškas naudos siekimas, ir naudos siekimas dėl skurdo, parazitizmas, psichoaktyvių medžiagų siekimas. Netgi asmenybės vystymosi stadijoje nepastebėtos klaidos, tapusios lemtingais veiksniais moters nusikaltėlės gyvenime.
Kiekvieną kartą skaitant, matant ar girdint pranešimus apie nusikaltimus darančias moteris, mes stebimės, smerkiame, pykstame. Tai - natūrali kiekvieno žmogaus reakcija. Tačiau šiuo atveju vien tokios reakcijos nepakanka, nes mūsų visuomenėje tokie dalykai negali ir neturi būti toleruojami. Juk tokie žodžiai kaip mama, senelė, sesuo ar dukra turi išlikti nesutepti nusikaltimų pėdsakais.
Todėl mes raginame visuomenę nelikti abejingai šalia bręstančiam nusikaltimui ir užkirsti jam kelią.
