Apie į Lietuvą įskridusį droną pirmadienio rytą pranešta į gyventojų telefonus atsiuntus informacinius pranešimus truputį prieš 7 val. ryto.
Lietuvos karinės oro pajėgos iš pradžių tvirtino objektą fiksavusios jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje. Tačiau antradienį kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sako neatmetantis galimybės, kad Lietuvos sieną pirmadienį kirto ne dronas.
Praėjus kelioms valandoms, jis patikslino: pagrindinė versija – bepilotis orlaivis, bet neatmetami ir kiti scenarijai.
Tai antras kartas šį mėnesį, kai fiksuojamas iš Baltarusijos į Lietuvą įskridęs bepilotis orlaivis.
Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie drono paieškas sekite žemiau.
V.Kondratovičius: pasieniečiai numušti dronus gali, tik trūksta aiškumo, kur
17:17
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kontratovičius sako, jog šiuo metu pasieniečiai galėtų panaudoti ginklą numušant droną, jei jis yra identifikuotas kaip grėsmė, tačiau dar „reikia padirbėti“ su reglamentavimu, kur tai būtų suaugu daryti.
„Jei kalbėsime apie numušimą, kinetinio ginklo panaudojimą pasienyje, šiandien galime sakyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra pasiruošusi tais atvejais, kai tikrai galima identifikuoti, būtų naudojamas kinetinis ginklas, šautuvas (...).
Aišku, turėsime dar truputį padirbėti, kokiose zonose, kur galima šaudyti, bet tikrai jau ta linkme mūsų pareigūnai dirba“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, jog šiuo metu jau stiprinama kritinės infrastruktūros apsauga – Viešojo saugumo tarnyba diegia elektronines ir fizines apsaugos priemones, pavyzdžiui, tam tikrus barjerus, tinklus.
Tikimasi diegti ir radarus, antidronines priemones, fizinius barjerus.
V.Kondratovičius sako, kad visi R.Vaikšnoro, D.Šakalienės minėti elementai yra Baltijos šalių dronų sienos iniciatyvos elementai.
Jis sako aptaręs bendras priemones su estų ir latvių kolegomis.
„Mes kartu su kariuomene kursime bendrą dronų sieną, skydą. Kalbant apie kariuomenę – tai radarų sistemos, kalbant apie mūsų VSAT, VST pareigūnus – tai mobilios ugnies grupės ir antidroninė nešiojama įranga, kurią jau šiandien naudojame pasienyje“, – paaiškino V.Kondratovičius.
Prezidento patarėjas D.Matulionis atkreipė dėmesį, jog neseniai Lenkijos, Lietuvos, Latvijos bei Estijos prezidentai ir premjerai yra išsiuntę laišką Europos Komisijos prezidentei Ursulai von der Leyen dėl vadinamosios Baltijos gynybos linijos - rytų skydo finansavimo. Tai esą apima fortifikacijas, kontrmobilumo, antidronines priemones.
R.Vaikšnoras: galimo drono dar ieškoma, paieška siaurėja
16:39
Po pasitarimo jame dalyvavę politikai ir institucijų atstovai sulaukė klausimų ir apie vis dar nerasto galimai į Lietuvą vakar iš Baltarusijos įskridusio drono paieškas.
Tiek Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, tiek kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras kartojo, kad paieškos tęsiamos.
R.Vaikšnoras tvirtino, kad šiuo metu galimo objekto paieškos „yra siaurinamos“, tačiau vadovaujamasi dar paskutiniais vakarykščiais gyventojų skambučiais, informacija, „kas girdėjo, o gal net ir matė“.
„Kol kas iki šio momento teigiamo proveržio nėra. Tačiau kol geras oras, kol šviesu, ne vien tik antžeminėmis priemonėmis, bet kartu pasitelkiami yra ir dronai, sraigtasparnis, išžvalgant tuos plotus, bandant identifikuoti, „suzoominti“ tą vietą. Kol kas neturime konkrečiai įrodymo, apie ką eina kalba, tad nenorime spekuliuoti“, – pabrėžė generolas.
„Mes norėtume jį kaip galima greičiau surasti, bet taip, bus protingas kažkoks tai laiko tarpas. (...) Yra įvairios kitos versijos tikrinamos, tačiau šiandien susifokusavę esame rasti“, – pridūrė kariuomenės vadas.
Pasak R. Vaikšnoro, į šalies oro erdvę įskridusį objektą svarbu atrasti, nes nėra aišku, kokią grėsmę jis kelia.
Tuo metu D.Šakalienė pripažino, jog būtinas sklandesnis krašto apsaugos bei vidaus reikalų sistemų, pasieniečių sklandesnis bendradarbiavimas keičiantis duomenimis.
„Tai mūsų bendras darbas derinant įvairius duomenų šaltinius (...). Kalbėjome, kaip galėtumėme trumpiausiu laikotarpiu, iki tol, kol gausime papildomus radarus, taip pat – ir akustinius, kaip galėtumėme sustiprinti duomenų gavimą, panaudoti visus dabar mums prieinamus duomenų šaltinius, matydami juos kaip įmanoma greičiau ir efektyviau ir iš to daryti tam tikras išvadas“, – sakė ministrė.
„Taip, šiuo atveju, kai kalbame apie gebą skirti tam tikrus objektus, tai yra labai komplikuota. Ir tą visi labai aiškiai matome“, – pripažino ji.
Taip, šiuo atveju, kai kalbame apie gebą skirti tam tikrus objektus, tai yra labai komplikuota. Ir tą visi labai aiškiai matome.
Pasak D.Šakalienės, šaltiniai, kuriais remiasi kariuomenė ir institucijos, yra susijusios su įvairiomis priemonėmis, dalis jų yra ir ne Lietuvos teritorijoje.
R.Vaikšnoras: pasienyje – specialus dalinys, bus kuriamos mobilios grupės
16:18
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tvirtina, jog šiuo metu jau imtasi papildomų priemonių, viena jų – arčiau sienos su Baltarusija dislokuotas specialus oro gynybos padalinys.
„Šiuo metu sustiprintas budrumas oro gynybos priemonėmis, perdislokuotas arčiau sienos oro gynybos bataliono padalinys su gebėjimo aptikti mišriomis priemonėmis ir, jeigu reikėtų, naikinti“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė generolas.
Anot jo, pajėgumai bus stiprinami ir kuriant mobilias dronų naikinimo grupes – kol kas jos bus dislokuotos reguliarių pajėgų bazėje, tačiau „laikui bėgant bus perduota į krašto apsaugos savanorių pajėgas“.
Kariuomenės vadas vėliau detalizavo, jog būtų lengvos grupės, daugiausiai ginkluotos kulkosvaidžiais, kurie galėtų naikinti dronus „iki tam tikro nuotolio“, nesukeliant pavojaus kitiems orlaiviams.
„Tai galėtų būti dvigubos paskirties sunkvežimiai, pikapai su tam tikromis priemonėmis, kurios būtų sumontuotos ant jų, kad nereikėtų laukti metų metais pagal viešųjų pirkimų įstatymą“, – sakė jis.
„Tai būtų tas, ką turime ant rankų: trumpo nuotolio oro gynybos sistemos sudvejintos su kulkosvaidžiais“, – pridūrė R.Vaikšnoras, paklaustas, kokia ginkluotė bus pasitelkta numušinėti dronams.
Tai būtų tas, ką turime ant rankų: trumpo nuotolio oro gynybos sistemos sudvejintos su kulkosvaidžiais.
Generolas pažymėjo, jog bus stiprinama ir stebėjimo radarais sistema.
Anot jo, tai bus daroma atsižvelgiant tiek į Ukrainos patirtį, tiek ir Lietuvos patirtį saugant Vilniaus oro uostą, kurios leistų „padidinto budrumo sąlygomis saugoti bent jau dalį pasienio ruožo“, koncentruojantis į pavojingą Vilniaus kryptį.
„Vidutiniu laikotarpiu būtinai turėsime peržiūrėti ir įsigijimus, kas liečia vidutinio nuotolio radarus, daug pažangesnes priemones, autonomines priešdronines, ir viską integruoti į vieną sistemą“, – kalbėjo R.Vaikšnoras.
D.Šakalienė: kai kurie sprendimai – jau artimausiomis savaitėmis
15:53
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė atkreipė dėmesį, jog institucijų pasitarimas organizuotas dar po incidento prieš daugiau nei savaites, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido „Gerbera“ dronas.
„Reikia būti realistais, situacija nelabai pasikeitė lyginant metus atgal. Bet kai kurie sprendimai yra priimami dabar. Nes akivaizdu, kad ta susiję tiek su finansavimu, kur mums reikia turėti lėšų daryti tam tikrus įsigijimus, tiek su besikeičiančia technologine situacija.
Ką mes dabar darome, yra labai staigiai kintančiose aplinkybėse, ir net imant visas pamokas, kurias galime, tiek iš savo kaimynių, tiek iš kariaujančių valstybių, t.y. besiginančios Ukrainos, o tam tikrais atvejais ir iš kitų besiginančių šalių, tai šimtaprocentinio rezultato neduoda“, – tvirtino ministrė.
Anot jos, vis dėlto yra dalykų, kuriuos Lietuva gali padaryti, darys ir „jau daro šiuo metu“.
„Tai yra tobuliname oro erdvės stebėjimo sistemą, t.y. kai kalbame apie žemuose aukščiuose judančių objektų aptikimą, ypatingai sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. Mes įsigyjame tam tikrus radarus ir tų radarų kiekį didinsime“, – pasakojo D.Šakalienė.
Anot jos, šiuo metu vykdomi procesai dėl akustinių radarų įsigijimo
D.Šakalienė taip pat sako dar ryte aptarusi ir apie oro atakų įspėjimus su vidaus reikalų ministru ir sistemos atstovais, taip pat – ir konkrečias priemones, kas bus toliau daroma.
„Vienas iš esminių momentų: sudėsime dar glaudžiau savo turimas sensorių sistemas į vieną vietą, kad galėtumėme kaip įmanoma greičiau gauti iš daugiau šaltinių informacija ir ja pasinaudoti darant išvadas apie tam tikrus objektus, jų judėjimo trajektorijas ir veiksmus, kurių turėtumėme imtis“, – pasakojo D.Šakalienė.
Ji žadėjo, jog bus įsigyjamos ir antidroninės priemonės, kurios padėtų „realiu laiku neutralizuoti bepiločių grėsmes“, taip pat blokuoti jų valdymo signalus, užtikrinti, kad sistemos tarpusavyje sąveikautų.
Oro gynybos sistemos kryptimi ministrė žada imtis veiksmų dėl mobilių ir greitai dislokuojamų gynybos priemonių, kurios galėtų naikinti taikinius „dar ankstyvoje fazėje“.
D.Šakalienė pažadėjo stiprinti ir karinės infrastruktūros, pajėgų apsaugą, plės su tuo susijusius įsigijimus, imsis „lankstaus oro erdvių valdymo“.
„Nepaisant to, kad gyvename labai arti karo zonos, ir turime suvokti, kad tokie incidentai, kai Ukrainos gynybos dezorientuoti dronai pasiklysta ir pasiklys toliau.
Tačiau taikos metu civilinių objektų mūsų oro erdvėje yra daug, ir rizika naikinant objektą, kuris nekelia grėsmės, yra pakankamai didelė: tiek kai kalbame apie nuolaužas, tiek apie sunaikinto drono kritimą, tiek apie kitus civilinius objektus aplinkui“, – paaiškino krašto apsaugos ministrė.
Ji taip pat pridūrė, jog jau artimiausiomis savaitėmis bus rasti sprendimai, kurie leistų „žaibiškai ir efektyviai blokuoti tam tikrus oro erdvės plotus, koridorius“, kuriuose būtų galima vykdyti karinius veiksmus ir „ne vien pakenkti civiliniams objektams“.
D.Matulionis: komunikacija buvo visiškai netinkama
15:43
Po pasitarimo Prezidentūroje prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Deividas Matulionis pareiškė, jog ateityje panašių incidentų su dronais tik daugės, o vakarykštis pavyzdys parodė, jog valstybės institucijų reagavimas taip pat visuomenės informavimas buvo visiškai netinkamas.
„Intensyvėjant karui Ukrainoje, sąmoningų provokacijų ar atsitiktinių kovinių ar imitacinių dronų įskridimo atvejų Lietuvos teritorijoje tik daugės.
Dėl vakarykščio tikėtino drono incidento, noriu atkreipti dėmesį į vieną problemą: valstybės institucijų komunikavimas buvo blogas, absoliučiai netinkamai atliktas, įnešęs tik dar daugiau sumaišties ir netikrumo. Apie visuomenės informavimą tam tikrų kritinių pastabų mes taip pat turime. Todėl raginame Vyriausybę ateityje turėti vieną centralizuotą komunikavimo kanalą ir to griežtai laikytis. Tai mūsų kaip valstybės solidumo klausimas“, – spaudos konferencijoje sakė D.Matulionis.
Pasak jo, susitikime aptarti siūlymai trimis svarbiausiomis kryptimis: bepiločių orlaivių detekcija ir identifikavimas, visuomenės operatyvus informavimas apie potencialią grėsmę ir grėsmės neutralizavimas elektroninėmis ir kinetinėmis priemonėmis.
„Su tuo susijęs ir svarbus teisinio įgaliojimo klausimas“, – pabrėžė Gitano Nausėdos patarėjas.
Jis akcentavo, jog informacija, jei gyventojams kyla pavojus, „turi būti perduodama žaibiškai ir kažkokių derinimų tarp institucijų neturi būti“. D.Matulionis pabrėžė, jog tai padaryti leisiantis algoritmas jau yra kuriamas.
NKVC atstovas: sprendimą informuoti gyventojus institucijos ateityje priims kur kas greičiau
15:15
Antrą kartą per mėnesį į Lietuvą galimai iš Baltarusijos įskridus bepiločiam orlaiviui, Nacionaliniame krizių valdymo centre (NKVC) antradienį sušauktame tarpinstituciniame pasitarime sutarta tobulinti tarpusavio komunikaciją ir gyventojus apie tokias grėsmes informuoti greičiau.
„Tokio konkretaus laiko pasakyti, kad minučių tikslumu, dar negalėčiau šiuo metu, bet faktas yra tas, kad institucijos, dirbdamos kartu su NKVC, sprendimą informuoti gyventojus priims kur kas greičiau“, – BNS sakė NKVC atstovas Darius Buta.
„Kitaip tariant, jeigu policija gauna informaciją iš gyventojų, tris, keturis, penkis pranešimus, kurie yra aiškiai apibrėžti, kas įvyko, kur, kada, ir mes arba galime nustatyti, sakykime, objekto keliamą grėsmę, arba grėsmė nežinoma, tuomet sprendimai informuoti gyventojus bus priimami kur kas greičiau“, – teigė jis.
Pirmadienį bepiločiam orlaiviui galimai įskridus į Lietuvos teritoriją, gyventojai pirmuosius pranešimus į telefonus gavo prieš 7 val. ryto. Tuo metu policija sako pirmuosius pranešimus gavusi kiek prieš 6 valandą.
Patys gyventojai socialiniuose tinkluose sako orlaivį girdėję ar matę dar valanda anksčiau.
Lietuvos karinės oro pajėgos tvirtino objektą fiksavusios jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, apie jį informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui.
„Po vakarykščio incidento mes sukūrėme papildomas komunikacijos grupes, įtraukdami svarbiausių institucijų vadovus ir kitus asmenis, kuriems ta informacija yra svarbi“, – teigė D.Buta.
„Kitas dalykas, dar kartelį pasitikrinome, ar, sakykime, NKVC ir kitų institucijų, kurios galėtų dalyvauti tokio incidento, kaip įskridęs dronas, valdyme, ar jų atstovai yra mūsų komunikavimo grupėse. Dar kartelį įvertinsime, ar tinkami asmenys yra“, – kalbėjo jis.
D.Buta pabrėžė, jog itin svarbu, kad informacija apie tokius incidentus būtų perduodama per atsakingų institucijų centrus, o ne atskirus specialistus.
Taip pat, anot D.Butos, pranešimai nuo šiol visada bus siunčiami ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.
„Priėmėme sprendimą, kad visada bus ir anglų kalba, ir lietuvių kalba (pranešimai – BNS), tam, kad ir kiti Lietuvoje esantys piliečiai suprastų apie ką yra pranešimas“, – kalbėjo NKVC atstovas.
Kuomet ištinka krizė, pasak D.Butos, „tobulų scenarijų ir vieno plano nėra“, tačiau institucijos vykdys pratybas, kurių metu bus eksperimentuojama, bandomi įvairūs scenarijai ir vertinama kas dar galėtų būti tobulinama, siekiant, kad tiek visuomenės informavimas, tiek tarpinstitucinis bendradarbiavimas vyktų sklandžiau.
Kaip skelbė BNS, į Lietuvą galimai pirmadienį įskridęs dronas vis dar nerastas. Lietuvos kariuomenė antradienio rytą atnaujino jo paieškas.
Pasak kariuomenės, labiausiai tikėtina versija, kad tai – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis.
Premjeras sureagavo dėl į Lietuvą atskridusio drono: žada pokyčius
13:06
Premjeras Gintautas Paluckas, šiuo metu atostogaujantis, apie situaciją dėl į Lietuvą atskridusio orlaivio pasisakė feisbuke.
„Pastarasis įvykis, kai į Lietuvos oro erdvę įskrido bepilotis orlaivis, atskleidė būtinybę tobulinti informacijos apsikeitimo tarp institucijų, tarnybų ir kariuomenės algoritmus, komunikacijos kanalus ir reagavimo laikus. Todėl šiandien Vyriausybėje sušauktas pasitarimas dėl institucijų operacinės sąveikos stiprinimo.
Jau dabar turimomis priemonėmis – nelaukiant papildomų investicijų – patikslinus atsakomybių pasiskirstymą ir sustiprinus tarpinstitucinę sąveiką, gyventojai apie bepiločių orlaivių keliamas grėsmes bus informuojami greičiau ir tiksliau.
Tam padės aiškiai nustatyti sprendimų priėmimo terminai, visų grandžių įsipareigojimas keistis informacija realiuoju laiku bei 24/7 veikiantis koordinavimo režimas.
Šalies institucijoms skirtas pavedimas – rugpjūtį jos privalo pateikti suderintus algoritmus dėl į Lietuvą įskrendančių dronų detekcijos ir galimo neutralizavimo“, – rašė G.Paluckas.
Kariuomenės vadas tikslinasi: pagrindinė versija – bepilotis orlaivis
11:15
Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras paskelbė patikslintą informaciją apie drono paiešką.
Antradienį ryte radijo interviu pasvarstęs, kad galėjo nebūti jokio objekto, įskridusio į Lietuvą, generolas teigia, jog bepilotis orlaivis lieka pagrindine versija.
Kariuomenės vadas taip pat pranešė, kad prie sienos dislokuojami papildomi oro gynybos pajėgumai.
Pateikiame kariuomenės vado komentarą:
„Pirmiausia – kalbame tik faktais. Kol nepaaiškėja naujos aplinkybės, pavyzdžiui, randamas objektas, tikriname visas įmanomas versijas, net ir mažai tikėtinas.
Kodėl dar neradome? Objekto dydis mažas, signalo neskleidžia.
Ar tiriame kitas versijas? Taip. Pagrindinė versija – bepilotis orlaivis. Bet kol nepaaiškėja įrodymai arba naujos aplinkybės – stengiamės neprisirišti prie išankstinių etikečių ir neatmetame jokių kitų scenarijų.
Ką darome – operacija vyksta toliau, lygiagrečiai priėmiau sprendimą dėl oro gynybos pajėgumų perdislokavimo arčiau pasienio, tose vietose, kur yra labiausiai tikėtini priartėjimo keliai. Numušti oro taikinį taikos metu, kai danguje skraido dešimtys civilinių orlaivių – ne šiaip sprendimas. Tai paskutinė priemonė, kuri taikoma tik įsitikinus, kad objektas realiai kelia pavojų. Tokį sprendimą galima priimti tik turint vizualinį, akustinį ar kitą neginčijamą patvirtinimą. Kitu atveju – sukelsime sau daugiau žalos nei grėsmės būtų buvę.
Ar galime visiškai uždengti oro erdvę? Realybė tokia – vargu ar kuri nors šalis tai gali padaryti 100 proc. Ypač turint galvoje, kad dešimtmečiais Lietuvos oro gynybos sistemos buvo finansuojamos likutiniu principu. Bet tai keičiasi – ir greitai. Perdislokuojame pajėgas, analizuojame, ką ir kaip galime įsigyti greičiau, peržiūrime įsigijimus, stipriname koordinaciją.
Suprantu, kad tokie incidentai tikrai nedidina ramybės, tačiau gyvename kariaujančių valstybių kaimynystėje, taip pat, kaip ir kitos nekariaujančios šalys, tokių incidentų greičiausiai neišvengsime, tačiau su jais turime tvarkytis ir čia mes vietoje nesėdime – užtikrinu“.
NKVC sušauktas pasitarimas dėl efektyvesnio reagavimo į bepiločių orlaivių keliamas grėsmes
10:42
Antrą kartą per mėnesį į Lietuvą galimai iš Baltarusijos įskridus bepiločiam orlaiviui, Nacionaliniame krizių valdymo centre (NKVC) antradienį sušauktas tarpinstitucinis pasitarimas dėl efektyvesnio reagavimo į dronų keliamas grėsmes ir institucijų bendradarbiavimo.
„Šis įvykis atskleidė būtinybę tobulinti informacijos apsikeitimo tarp institucijų, tarnybų ir kariuomenės algoritmus, komunikacijos kanalus ir reagavimo laikus“, – rašoma antradienį Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Kaip teigiama pranešime, tikimasi, kad jau dabar turimomis priemonėmis patikslinus atsakomybių pasiskirstymą ir sustiprinus tarpinstitucinę sąveiką, gyventojai bus informuojami greičiau ir tiksliau apie bepiločių orlaivių keliamas grėsmes.
Tam padėtų aiškiai nustatyti sprendimų priėmimo terminai, visų grandžių įsipareigojimas keistis informacija realiuoju laiku bei 24/7 veikiantis koordinavimo režimas.
Taip pat pranešime pabrėžiama kaip svarbu užtikrinti, kad visos atsakingos institucijos naudotų vienodus informacijos teikimo formatus bei turėtų prieigą prie centralizuoto informacinio srauto.
Pasitarime dalyvauja krašto apsaugos ministerijos, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kariuomenės ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai.
Institucijos, vykdydamos Nacionalinio saugumo komisijos, kuriai vadovauja premjeras Gintautas Paluckas, pavedimą, iki rugpjūčio mėnesio pabaigos privalo pateikti suderintus algoritmus dėl į Lietuvą įskrendančių dronų detekcijos ir galimo neutralizavimo.
KAM: paieškos tęsiasi, išminuotojai pasiruošę
10:32
Krašto apsaugos ministerija antradienio rytą informavo, jog drono paieškos bus toliau tęsiamos.
„Lieka aktyvuoti 8 karo policijos ekipažai, sraigtasparnis, pasiruošę išminuotojai, taikos meto užduočių padalinys. Paieškos tęsiasi, konkrečios vietos įvardinti dar negalime“, – žurnalistams nurodė ministerija.
Ministerija kol kas nekomentuoja kitų keliamų versijų, jog gyventojų pranešimai apie droną gali būti ir netikri.
