Anot jos, Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna Lietuvos diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui įteikė tai patvirtinantį raštą.
Briuselyje planuojamas inauguruoti memorialas bus skirtas pagerbti milijonus totalitarinių režimų aukų visame žemyne ir stiprinti Europos istorinę atmintį.
Anot ministerijos, šia bendra iniciatyva taip pat siekiama pabrėžti Baltijos valstybių solidarumą ir jų bendrą istorinę patirtį nacistinio ir sovietinio totalitarizmo laikotarpiu.
Pasak K. Budrio, sovietinės represijos Baltijos šalyse buvo sistemingi ir sąmoningi karo nusikaltimai, kuriuos įvykdė vadinamasis Antrojo pasaulinio karo „nugalėtojas“ – Sovietų Sąjunga, kuri taip ir nebuvo patraukta atsakomybėn nei už Molotovo–Ribentropo paktą, nei dešimtmečius trukusį terorą ir nusikaltimus žmoniškumui.
„Beveik kiekviena Lietuvos šeima patyrė sovietinį terorą. Vyrai, moterys, vaikai ir senoliai buvo jėga išplėšti iš savo namų, sugrūsti į gyvulinius vagonus, kankinti, kalinti ar nužudyti. Net ką tik gimę kūdikiai buvo apkaltinti „liaudies priešais“. Šimtai tūkstančių žmonių buvo ištremti į Sibirą, mažiau nei pusė jų sugrįžo namo“, – pranešime cituojamas ministras.
Jo teigimu, blėstant istorinei atminčiai, sugrįžta masinės kapavietės, anot K. Budrio, tai šiandien dar kartą įrodo Bučos ir Irpinės pavyzdžiai.
Pasak ministro, neįvardyti ir nenubausti nusikaltimai virsta nauju smurtu, todėl Europos memorialas totalitarinių režimų aukoms Briuselyje prisidės prie istorinės atminties išsaugojimo, pagerbs aukas ir stiprins teisingumo principą.
„Memorialo vieta greta Europos Parlamento (EP) primins, kad demokratiniai sprendimai privalo būti grindžiami istorine atsakomybe ir pagarba žmogaus orumui“, – teigiama pranešime.
Iniciatyvą 2017 metais pradėjo Europos atminties ir sąžinės platforma (PEMC), memorialo projektas jau sulaukė EP ir kitų ES institucijų palaikymo.
BNS rašė, kad memorialą nacių ir sovietų nusikaltimų aukoms Briuselyje projektuos Jungtinės Karalystės architektas Tszwai So (Cyvai So), jame bus atspaustos ištraukos iš tremtinių, politinių kalinių laiškų.
T. So pavyko gauti 39 tūkst. buvusių tremtinių, politinių kalinių laiškų, iš jų atrinko 800 citatų. Išdidintos jos bus atspaustos grindinio plokštėse įvairiomis originalo kalbomis.
Lietuva siekia, kad memorialas būtų atvertas šalies pirmininkavimo ES Tarybai metu 2027-aisiais.
