Šią savaitę sprendimą paskelbusio Liuksemburgo teismo vertinimu, Lietuvos teisėjų atlyginimų įstatyme numatyta tvarka „atrodo objektyvi, nuspėjama, stabili ir skaidri“.
„Taigi byloje nematyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu S. R. ir R. B. gauto atlyginimo nustatymo tvarka pažeidė šį (teisėjų nepriklausomumo – BNS) principą, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį (teisės aktus aiškinantį – BNS) sprendimą pateikęs teismas“, – konstatavo ESTT.
Su prašymu išaiškinti nacionalinių teisės aktų dėl teisėjų atlyginimo suderinamumą su Bendrijos teise Vilniaus apygardos administracinis teismas, sustabdęs pagrindinės bylos nagrinėjimą, į ESTT kreipėsi 2023 metų birželį.
Teisingumo Teismo duomenimis, toks sprendimas priimtas byloje, kurioje dvi Vilniaus apygardos teismo teisėjos S. R. ir R. B. iš valstybės prašo priteisti atitinkamai virš 74 tūkst. ir 95 tūkst. eurų žalos.
Teisėjų teigimu, joms mokėtino atlyginimo nustatymas priklauso nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių valios, o tai nesuderinama, be kita ko, su konstituciniu teisėjų nepriklausomumo principu.
Be to, teisėjos skundėsi, kad šalyje nėra teisinio mechanizmo, pagal kurį būtų galima nustatyti orų, teisėjų atsakomybę atitinkantį bei kitų teisinių profesijų atstovams lygiavertį atlyginimą.
ESTT Lietuvos atvejį nagrinėjo bendroje byloje su panašiu Lenkijos teismo kreipimusi.
Teismas: atlyginimas viršijo vidutinį užmokestį, apie reformą trūksta duomenų
Savo sprendime ESTT pažymėjo, kad teisėjų atlyginimo dydis, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ekonomines, socialines ir finansines aplinkybes, turi būti pakankamas palyginti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu.
Remdamasis Europos veiksmingo teisingumo komisijos (angl. European Commission for the Efficiency of Justice) 2022-ųjų ataskaita, ESTT nustatė, kad 2020 metais Lietuvos teisėjų vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių karjeros pradžioje, buvo 2,1 karto didesnis už vidutinį darbo užmokestį, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų – 2,9 karto didesnis.
„Tiesa, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat paminėjo 2019 metų mokesčių reformą, dėl kurios, kaip jis teigia, sumažėjo šių teisėjų nominalus atlyginimas“, – pažymėjo ESTT.
„Vis dėlto nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepateikta jokios informacijos apie šią reformą, todėl vien remtis tuo, kad ji taikyta teisėjams, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog pažeistas teisėjų nepriklausomumo principas“, – dėstė Teisingumo Teismas.
Teismų administracija: sprendimas neįpareigoja, bet gali vesti prie pakeitimų
Kaip BNS pateiktame komentare pažymėjo Nacionalinė teismų administracija, ESTT nurodė bendruosius reikalavimus, kurių turi laikytis ES narės, o konkrečioje situacijoje Regionų administracinis teismas turės atlikti teisminę kontrolę ir patikrinti, ar atlyginimų tvarka Lietuvoje atitinka ESTT suformuluotus kriterijus.
„Tai reiškia, kad teismas analizuos, ar atlyginimo nustatymo mechanizmas yra objektyvus, skaidrus ir apsaugotas nuo politinės įtakos. Tokius įrankius (...) teismas, vykdydamas teisingumą, tikrai turi, o šis prejudicinis sprendimas taps vienu pagrindinių tokio vertinimo šaltinių“, – komentavo Teismų administracija.
Ji pabrėžė, kad nors ESTT sprendimas neįpareigoja Lietuvos valdžios institucijų keisti atlyginimo nustatymo tvarkos, jis formuoja teisinę liniją, kurios „turės laikytis tiek teismai, tiek įstatymų leidėjai“.
„Tiek šis (Teisingumo Teismo – BNS) sprendimas, tiek nacionalinio teismo sprendimas gali turėti įtakos svarstant teisėjų atlyginimo nustatymo mechanizmą ir galimus pakeitimus (...). Tai gali reikšti, jog gali būti reikalingos naujos teisės aktų pataisos ar, pavyzdžiui, atlyginimo indeksavimo sistemos sukūrimas, kad jis atitiktų Europos teisės reikalavimus“, – dėstė Nacionalinė teismų administracija.
Nustatyti mažesnį atlyginimą galima pateisinant bendruoju interesu
ESTT jau anksčiau yra išaiškinęs, kad tokio dydžio atlyginimo, kuris atitiktų vykdomų funkcijų svarbą, mokėjimas yra būtina teisėjų nepriklausomumo garantija.
Šios savaitės sprendimu Teisingumo Teismas pabrėžė, jog teisėjų nepriklausomumas vis dėlto neužkerta kelio nustatyti teisėjams mažesnį atlyginimą nei vidutinė kitų teisės specialistų alga.
Pasak ESTT, nukrypti nuo atlyginimo nustatymo taisyklių leidžiančios nuostatos turi būti pateisinamos „bendrojo intereso tikslu“, pavyzdžiui, šalies biudžeto perviršinio deficito pašalinimu, ir iš esmės neturi būti skirtos konkrečiai teisėjams.
Lietuva šioje Liuksemburgo teismo byloje dėstė, kad pareigūnų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo bazinis dydis kasmet nustatomas atsižvelgiant į šalies finansinius išteklius ir įsipareigojimus, todėl jo nebuvo galima didinti sparčiau, nei tai buvo daroma.
Valstybės tvirtinimu, 2018–2023 metais minėta algų bazė buvo nuolat didinama ir turėjo tiesioginį ekonominį poveikį darbo užmokesčiui privačiame sektoriuje bei šalies vidutiniam darbo užmokesčiui.
Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo trečiąjį straipsnį, atlyginimams skaičiuoti taikomas bazinis dydis.
Jis ateinantiems metams nustatomas Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę infliaciją, kitus vidutinį darbo užmokestį viešajame sektoriuje veikiančius faktorius.
Algų bazę tvirtina Seimas iki pavasario sesijos pabaigos, o naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą.
