Jei Europos Parlamento nariams artimiausiu metu – iki rugpjūčio 8 dienos –pavyks surinkti daugiau nei pusę visų EP narių parašų, remiančių šią Deklaraciją, ji bus laikoma priimta – be diskusijų ir balsavimų Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.
L. Andrikienė pastebėjo, kad „žinant, jog kas šeštas ES pilietis turi negalią, o demografinė Europos situacija negerėja, vieningos kortelės, galiojančios visoje ES, įvedimas asmenims su negalia būtų konkretus žingsnis, siekiant aktyvaus ir visaverčio neįgalių asmenų dalyvavimo visuomenės gyvenime“.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei milijardas žmonių – 15 proc. pasaulio gyventojų – turi tam tikros formos negalią, o Europoje net vienas iš šešių yra asmuo su negalia. Neįgaliųjų asmenų skaičius turi tendenciją didėti dėl spartaus visuomenės senėjimo ir dažnėjančių lėtinių sveikatos sutrikimų, kuriuos neretai sąlygoja įvairūs aplinkos veiksniai. Kaip teigia PSO, negalia yra plati sąvoka ir gali apimti sveikatos sutrikimus (kūno funkcijų ar struktūros sutrikimus), judėjimo apribojimus (sunkumus, su kuriais susiduriama vykdant konkrečius veiksmus) ar dalyvavimo socialiniame gyvenime apribojimus.
Asmenų judėjimo laisvė – viena svarbiausių asmens laisvių, kurias Europos Sąjunga garantuoja savo piliečiams. Visi ES piliečiai turi teisę naudotis visomis ES piliečių teisėmis, pavyzdžiui, teise laisvai pasirinkti studijų, darbo ar kelionių vietas. Laisvo judėjimo teisė yra užtikrinama ES įstatymuose, pavyzdžiui, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 26 straipsnyje pabrėžiama, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia neįgaliųjų asmenų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime“.
Tuo tarpu tenka konstatuoti, kad Europos Sąjungoje pastebima žmonių su negalia judėjimo laisvės problema. Asmenys su negalia, nuolat gyvenantys tam tikroje valstybėje narėje, naudojasi specialiomis teisėmis, kurios palengvina šių asmenų judrumo (mobilumo) ir prieinamumo galimybes. Tuo tarpu asmenys su negalia, viešėdami ar gyvendami kitose valstybėse narėse ir norėdami gauti tokias pat paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vietiniai tos šalies gyventojai, dėl bendrai pripažįstamo dokumento nebuvimo, kuriuo asmuo su negalia būtų pripažintas bendru ES lygmeniu, patiria daug sunkumų. Tokiu būdu pažeidžiama asmenų su negalia teisė laisvai judėti visoje ES teritorijoje.
Siekdamas užtikrinti neįgaliųjų asmenų teisę laisvai judėti, dar 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas savo rezoliucija paragino priimti Europos mobilumo kortelę ir tokiu būdu sumažinti judrumo barjerus asmenims su negalia.
Europos kortelė asmenims su negalia – tai papildoma priemonė šalia jau egzistuojančių neįgaliųjų pažymėjimų. Visos ES valstybės narės teikia įvairių lengvatų ar pašalpų (privilegijų) žmonėms su negalia. Valstybės narės gali lengvai nuspręsti, kokias privilegijas suteikti žmonėms su negalia ir kokie asmenys gali jomis naudotis. Kai kurias šias privilegijas galima gauti, pateikus toje valstybėje galiojančią kortelę (neįgaliojo pažymėjimą). Tačiau kaip rodo praktika, keliaujant į užsienį ši kortelė nebegalioja, ja tampa neįmanoma pasinaudoti dėl kalbos bei pačių kortelių formatų skirtumo.
Taigi Europos kortelės asmenims su negalia įvedimas ir pripažinimas ES lygmeniu būtų svarbus žingsnis, užtikrinant lygias galimybes žmonėms su negalia ir jų šeimoms pilnai ir aktyviai dalyvauti visose socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse.
