Sekite 15min GoogleŠiuos pasiūlymus pokalbyje su 15min įvertino europarlamentarai konservatorė Rasa Juknevičienė ir liberalas Petras Auštrevičius.
– Europos Komisijos pirmininkė metinėje kalboje paminėjo drono incidentą Lietuvoje kaip hibridinės atakos pavyzdį. Ji siūlo Europos Sąjungai sukurti nepaprastosios saugumo padėties protokolą. Ar matote pridėtinę vertę šiame pirmininkės siūlyme?
Rasa Juknevičienė: Matosi, kad Europos Komisija labai rimtai žiūri į šią situaciją. Pirmininkė paminėjo, kad jis turėtų veikti maždaug NATO ketvirto straipsnio principu, kuris numato konsultacijas, ir veikti hibridinių karų kontekste.
Kas yra hibridinis karas? Tai yra toks nei karas, nei dar ne karas – negali pasakyti, kad jau karas ta klasikine prasme, kada svetimos valstybės kareivių batai peržengia sieną, tačiau būna panaudoti visokie dalykai. Tai leistų Europos Sąjungai matyti bendrą paveikslą, o valstybė, kuri jaustųsi užpulta, galėtų kreiptis į kitas valstybes, pradėti konsultacijas ir veikti išvien.
Šiandien kenčiame dėl to, kad Europos Sąjunga labai lėtai priiminėja sprendimus. Rusija akivaizdžiai tuo naudojasi. Taisyklės, kurios dabar galioja, buvo priimtos labai seniai – tada, kada visi tikėjo džentelmenišku diskusijų pobūdžiu, kad galima sutarti ir susitarti – ir tai būdavo daroma ilgai, kartais nuobodžiai gludinamos nuostatos.
Dabar, kai vyksta toks karas, negalima kelis mėnesius ar net metus priiminėti sprendimų. Reikia greitų sprendimų. Svarbu, kad Europos Komisija pasiūlytų, Parlamentas – aš neabejoju, kad priims tokius pasiūlymus, o valstybės narės irgi suvoktų visos vienodai, kokioje situacijoje gyvename ir sprendimai būtų priiminėjami žymiai greičiau.
Petras Auštrevičius: Situacijos, kurios kelia grėsmę gyventojams ir viešajai tvarkai, pastaruoju metu kartojasi sistemingai. Svarbu, kad pavienių valstybių narių ir Europos institucijų atsakas būtų unifikuotas, kad mes veiktumėm vadovaudamiesi tais pačiais kriterijais. Negali būti, kad vienoms valstybėms tai svarbu, kitoms – nesvarbu: visos valstybės turi reaguoti maksimaliai vienodai ir atsakingai.
Kita šio reikalo pusė, susijusi su atsaku – kad būtų mobilizuojami pajėgumai, institucijos žinotų kiekviena savo kompetenciją ir bendradarbiavimo taisykles su savo šalies institucijomis, taip pat su kaimyninių valstybių institucijomis, ir tai būtų taikoma visos Europos Sąjungos mastu.
Manau, kad reikalingas protokolas ir būtent tokios taisyklės, o toliau seks įgyvendinimas. Tikiuosi, kad tai sutelks visą Europos Sąjungą ir padidins reagavimo greitį.
– Ar tai nedubliuos NATO?
Petras Auštrevičius: Darbo užteks visiems: ir Europos Sąjungai, ir NATO. Labai gerai, kad yra bendradarbiavimas, jau dabar turime tris protokolus, apibrėžiančius Europos Sąjungos ir NATO bendrus veiksmus. Jų, matyt, reikės ir daugiau, mums reikia gilinti bendradarbiavimą dar daugiau, kad atsakas abiejų institucijų nesiskirtų ir mes vienodai traktuotumėme kylančias grėsmes ir telktumėme atitinkamus resursus gyventojų ir teritorijų apsaugai. Todėl aš nemanau, kad gresia kažkoks dubliavimas.
Tiek Europos Sąjunga, tiek NATO turi gerą praktiką, kaip apibrėžti savo kompetencijas, todėl aš nematau didelės rizikos.
Rasa Juknevičienė: ES turi papildyti NATO. NATO buvo sukurtas tam, kad gintų Europą po Antrojo pasaulinio karo. Iš esmės tai buvo aljansas Europos teritorijos apginamumui. NATO plėtėsi, bet principas išliko tas pats, ir tai rėmėsi iš esmės vien tik Jungtinių Amerikos Valstijų galia. Jungtinės Amerikos Valstijos sudarė 70 proc., o kai kuriais momentais gal ir daugiau pajėgumų prasme visame NATO.
Šiandien yra situacija tokia, kad mes, europiečiai, esame ir pajėgūs, ir aiškiai supratom, kad jau reikia ant mūsų pečių prisiimti atsakomybę. Kai prasidėjo karas, kai pamatė visi Putino tikrus tikslus, o Jungtinės Amerikos Valstijos aiškiai pareiškė, kad Europa turi prisiimti žymiai daugiau atsakomybių, aš nematau čia jokio dubliavimo.
Atvirkščiai, tai tik sustiprins NATO. Amerika galės susitelkti ten, ko mes greitai dar negalėsime užtikrinti – tai veiksmai kosmose, žvalgyboje, o hibridinį karą, sprogdinimus oro uostuose ir geležinkeliuose turi spręsti pati Europa.
– Prakalbom apie Ameriką, tad kelkimės už Atlanto – pirmininkė pakvietė Kanadą tapti pirmąja asocijuotąja Europos Sąjungos nare. Kaip tai keis Europos Sąjungą? Kokias naudas ir kokias rizikas tame įžvelgiate?
Petras Auštrevičius: Šis pasiūlymas sudaryti naują asociacijos susitarimą su Kanada yra kokybiškai naujas instrumentas, mums reikės šią sutartį užpildyti konkretaus bendradarbiavimo turiniu. Bet pats pasiūlymas yra labai vertingas.
Tai rodo, kad Vakarų vienybė išlieka. Turime valstybių, vienodai žvelgiančių į ateitį ir nenorinčių nukrypti nuo demokratinių įsitikinimų: tai ne tik Kanada, bet ir Didžioji Britanija, ir Norvegija, su jomis galime bendradarbiaut ne vien pagilintu ekonominiu bendradarbiavimu, bet ir politiškai, dalyvauti priimant bendrus sprendimus.
Rasa Juknevičienė: Sveikintinas dalykas. Salėje buvo turbūt didžiausios ovacijos tuo momentu, kada buvo tai paskelbta. Transatlantinis ryšys yra ne vien tiktai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Visi labai sveikina Kanados buvimą.
Beje, Ursula von der Leyen paminėjo dar vieną instituciją – Europos saugumo tarybą, ji apimtų plačiau negu Europos Sąjungos valstybės. Joje galėtų būti Kanada, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Ukraina. Tokios struktūros sukūrimas būtų labai gera galimybė Ukrainą labiau integruoti į visą gynybinę Europos architektūrą.
Tai svarbu, nes narystė NATO, deja, yra blokuojama, netgi tokia valstybė kaip Amerika nemato Ukrainos narystės. Europos Sąjungos narystė – sudėtingas procesas, susijęs su daugybe ekonominių dalykų, gali užsitęsti. O jeigu būtų sukurta tokia nauja institucija, veikianti bendrai, skirta gynybai ir saugumui, įtraukiant Ukrainą, tai būtų labai svarbus žingsnis į priekį.
