Hibridinis karas – bene dažniausiai vartojama sąvoka siekiant paaiškinti ir apibūdinti Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, okupuojant Krymą ir įsiveržiant į Rytų Ukrainos teritorijas.
Hibridinis karas yra XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje susiformavusi ir išplitusi kariavimo forma. Žymiausias hibridinio karo teoretikas F. Hoffmanas hibridiniu karu laiko veiksmus, kuomet siekiant politinių tikslų vienu metu ir vienoje karo veiksmų erdvėje naudojami konvenciniai ginklai, nereguliarioms karinėms formuotiems būdinga taktika, teroristiniai ir kriminaliniai veiksmai.
Nurodomi hibridinio karo bruožai, skiriantys tokį karą nuo konvencinio:
- veiksmų modalumas (angl. modality) – karo veiksmų erdvėje išskiriami keturi veiksmų moduliai: konvencinis kariavimas, nereguliarioms grupuotėms būdinga taktika, teroristiniai ir kriminaliniai veiksmai;
- veiksmų sinchronizavimas (angl. sinchrony) – visų 4 tipų veiksmai yra koordinuojami, vyksta vienu metu ir vienoje erdvėje;
- sulydymas (angl. fusion) – visų kariaujančių grupių veiksmais siekiama bendro tikslo;
- daugialypiškumas (angl. multimodality) – skirtingos kariniuose veiksmuose dalyvaujančios grupuotės, pasižyminčios taktikos ir ginkluotės įvairove;
- nusikalstamumas (criminality) – karinių veiksmų erdvėje pasitelkiant kriminalinius veiksmus sukuriama baimės ir nepasitikėjimo atmosfera.
