G.Nausėda prisimine, kaip jau kilus karui 2022 m. balandžio 13-ąją į Kyjivą išreikšti palaikymo nusprendė vykti penki prezidentai – Lenkijos Andrzejus Duda, Estijos Alaras Karisas, Latvijos Egilis Levitas ir Vokietijos Frankas Walteris Steinmeieris.
Tačiau jau pačioje pradžioje iškilo problema: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis leido suprasti, kad Vokietijos prezidento Kyjive nenori priimti. G.Nausėda savo knygoje neaiškina priežasčių, tačiau 2022 m. žiniasklaida rašė, jog Kyjivas šio demaršo ėmėsi dėl daug metų trukusio Vokietijos prezidento palankumo Rusijai.
Vokietijos dienraštis „Bild“ citavo vieną neįvardytą ukrainiečių diplomatą, esą pareiškusį: „Mes čia visi žinome Steinmeierio glaudžius ryšius su Rusija... Šiuo metu jis nėra pageidaujamas Kyjive. Pamatysime, ar tai pasikeis.“ Vėliau Ukrainos požiūris į Vokietijos prezidentą pasikeitė.
G.Nausėda teigia, kad tokia Kyjivo pozicija gerokai sutrikdė kitus prezidentus, nes jie apie tai sužinojo jau būdami Lenkijoje ir ruošdamiesi vykti į geležinkelio stotį. Po pasitarimo nutarta vykti ir be Vokietijos prezidento.
„Kelionė traukiniu iki Kyjivo truko gal 12 valandų. Važiavome naktį, aišku, vagonuose tamsintais langais. Kažkurioje vietoje buvo apšaudoma, traukinys keitė maršrutą. Važiavome iki dantų apginkluotu traukiniu, aprūpintu naujausiomis technikos priemonėmis“, – prisimena G.Nausėda.
-
G.Nausėda knygoje atskleidžia nepalaikantis Civilinės sąjungos įstatymo: „Aš to nesureikšminu“
-
G.Nausėda knygoje įkando TS-LKD: ten prieglobstį randa nesimokantieji iš praeities klaidų
-
„Toks prezidentas nevertas net paniekos“: D.Žalimas aštriai sureagavo į G.Nausėdos pastabas
-
Po G.Nausėdos atsivėrimo R.Juknevičienė prabilo apie ją pribloškusį susitikimą
-
Lemtingas G.Nausėdos vizitas į Kyjivą: „Karo atėjimą mačiau savo akimis“
-
G.Nausėda ketina vykti į Ukrainą paminėti trečiųjų Rusijos invazijos metinių
Anot jo, drauge keliavo gal 100 Lenkijos prezidento A.Dudos apsaugos darbuotojų, o G.Nausėdos – dešimteriopai mažiau:
„Traukinys atrodė lyg iš istorinio filmo, barokinis, paauksuotais kandeliabrais, dvigule miegamąja lova, dušu. O viduje vyrai su automatais... Pirmą ir paskutinį vagonus užėmė ukrainiečių apsauga“.
Pasak G.Nausėdos, artėjant prie Kyjivo apsaugos vyrai ėmė rengtis neperšaunamomis liemenėmis, dėtis šalmus, ginkluotis: „Aš taip pat apsivilkau neperšaunama liemene, bet šalmą užsidėti atsisakiau. „Jei lemta, tai lemta“, – mestelėjau, ir kiti prezidentai padarė tą patį. Kai išlipome perone, vaizdas buvo įspūdingas. Atrodėme lyg koks specialiųjų pajėgų būrys. Mus susodino į šarvuotus automobilius, vežė į rusų agresorių sunaikintas vietoves“.
Lietuvos prezidentas teigia, kad vizitas buvo labai jaudinantis. Prezidentai vyko į Irpinę ir Borodianką, kur neseniai buvo pasibaigę mūšiai: „Matėme ką tik sugriautus, dar rūkstančius namus. Gatvėse gulėjo apdegę žuvusiųjų kūnai, kūnų dalys... Ypač toje vietoje, kur du Ukrainos didvyriai sulaikė visą rusų mechanizuotą koloną. Įspūdis protu sunkiai suvokiamas“.
G.Nausėdos knygą parašė žurnalistė Laima Lavaste, ją išleido ir spausdino bendrovė „Petro ofsetas“. Knyga bus pristatyta per vasario 27 dieną prasidėsiančią Vilniaus knygų mugę.
