Daugelis riziką ignoruoja tol, kol nenutinka nelaimė
Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Aurelijaus Česūno, senų daugiabučių gyventojai dažnai ignoruoja gaisrų riziką pirmiausia dėl to, kad egzistuoja klaidingas saugumo jausmas.
„Daugelis mano, kad gaisrai nutinka tik kitiems, o jų būstas ar pastatas yra saugus. Kita svarbi priežastis – ekonominiai motyvai: instaliacijos, signalizacijos ar kitų sistemų atnaujinimas reikalauja finansinių investicijų, kurių gyventojai dažnai nenori ar neišgali skirti. Informacijos trūkumas taip pat prisideda prie problemos – žmonės dažnai nežino, kad avariniai išėjimai yra užkalti, elektros instaliacija netvarkinga, o priešgaisrinė signalizacija neveikia, kol neįvyksta nelaimė“, – teigia ekspertas.
Techniniai pažeidimai kelia grėsmę gyventojų saugumui
Pasak eksperto, viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų daugiabučiuose (10 aukštų ir aukštesniuose) yra tai, kad tinkamai neveikia gaisrinės saugos sistemos. Taip pat, kai kuriuose senesniuose daugiabučiuose vis dar yra naudojami seni, nepritaikyti dabartiniams poreikiams elektros tinklai, kurie nesugeba atlaikyti šiuolaikinių elektros apkrovų. Visa tai gerokai padidina trumpojo jungimo ar laidų perkaitimo tikimybę, o tai neretai baigiasi gaisru.
„Nemaža dalis senų daugiabučių turi neveikiančias arba išardytas gaisrinės saugos inžinerines sistemas – pavyzdžiui, dūmų ir šilumos valdymo (šalinimo) sistemas, vidaus gaisrinį vandentiekį ar gaisro aptikimo signalizacijas. Vis dar pasitaiko, kad fasadų apdailai yra panaudojamos žemesnės degumo klasės produktai negu yra numatyta projektinėje dokumentacijoje, o tai gaisro metu ne tik skatina liepsnos plitimą, bet ir gali skleisti nuodingus dūmus. Visa tai rodo, kad gaisrinės saugos situacija senuose daugiabučiuose reikalauja nuolatinio dėmesio ir atnaujinimo“, – sako A.Česūnas.
Jis priduria, kad nemažiau pavojingos gali būti ir ventiliacijos sistemos, ypač kai senos statybos daugiabučiuose savavališkai įrengiamos kieto kuro šildymo sistemos. Nereti atvejai, kai dūmų šalinimui neteisėtai panaudojami pastato natūralios ventiliacijos kanalai, kurie tam nėra pritaikyti. Jie negali atlaikyti karštų degimo produktų poveikio, todėl juos naudojant kaip dūmtraukį smarkiai padidėja gaisro kilimo pavojus ir ugnies išplitimo per visą pastatą rizika.
Vienas svarbiausių žingsnių – gaisrinės saugos sistemų modernizavimas
Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, tam tikrus namo elementus galima atnaujinti kompleksinės renovacijos metu. Anot A.Česūno, galima ir būtina atnaujinti daugelį svarbių inžinerinių sistemų, kurios tiesiogiai susijusios su pastato priešgaisrine sauga. Vienas svarbiausių žingsnių – tai gaisrinės saugos sistemų atnaujinimas ir modernizavimas. Taip pat būtina peržiūrėti ir sutvarkyti vėdinimo sistemas, o fasado apšiltinimo darbų metu būtina naudoti tik tas medžiagas (statybos produktus), kurios numatytos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekte. Taip pat svarbu atkurti ar sutvarkyti avarinius išėjimus.
Pašnekovui pritaria ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas. Pasak jo, rengiant daugiabučio namo modernizavimo investicijų planą, jo rengėjas privalo atsakingai įvertinti visų pastato elementų, įrenginių ir inžinerinių sistemų būklę, turinčią įtakos gaisrinei saugai.
„Remiantis šiuo vertinimu, investicijų plane būtina aiškiai numatyti visas reikalingas priemones, kurios, įgyvendintos kompleksiškai, užtikrintų, kad modernizuotas pastatas atitiktų teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Svarbu pažymėti, kad valstybė remia šiuos pokyčius: didžioji dalis investicijų plano priemonių yra subsidijuojamos, o likusiai daliai galima gauti lengvatinį kreditą. Tai leidžia gyventojams ne tik pagerinti gyvenimo kokybę ir energinį efektyvumą, bet ir ženkliai padidinti savo namų saugumą“, – teigia E.Petrauskas.
Anot eksperto, modernizacijos metu gyventojai turi galimybę pakeisti seną, dažnai nebesaugią bendro naudojimo elektros instaliaciją, išvalyti ir sutvarkyti ventiliacijos šachtas bei dūmtraukius, įrengti ar atstatyti žaibosaugos sistemas, sutvarkyti stogą ir fasado elementus, pakeisti senas, priešgaisrinių reikalavimų neatitinkančias išorines duris bei įgyvendinti kitus gaisro pavojų mažinančius sprendimus.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
