Andrejui naujas darbas yra įdomus: „Gyveni kartu su miestu: atsibundi kartu su juo ir užmiegi, teiki socialiai naudingas paslaugas, padedi žmonėms“.
Tapti troleibusų vairuotoju jį paskatino keletas priežasčių. Pirma, reikėjo stabilių pajamų ir socialinio paketo. Antra, Andrejus norėjo dirbti rusakalbių aplinkoje, nes nemoka lietuvių kalbos, todėl darbas troleibusų depe jam buvo patogiausias.
Tiesa, oficialiai teigiama, kad troleibusų ir autobusų vairuotojai turi mokėti lietuvių kalbą.
„Kai dirbau kiemsargiu, ten mokėjo mažiau – 500 eurų, bet tai nebuvo pilnas darbo krūvis. Ten dirbi vienas, su niekuo nebendrauji, o čia bent jau matai žmones, gali parodyti save. Čia atlyginimas yra 1400 eurų į rankas, kartą per metus duoda 600 eurų medicinos paslaugoms.
Kaip baltarusių emigrantas suprantu, kad reikia kliautis tik savimi, nelaukti pagalbos ar dotacijų. Reikia pačiam susitvarkyti. Ir tai gera taktika. Nes tikėtis ko nors kito – reiškia elgetauti“, – mano jis.
Andrejaus maršrutai yra įvairūs. Tinklaraštininkui skyrė seną troleibusą be oro kondicionieriaus. Bet už karštį moka papildomai – kiek tiksliai, A.Paukas nežino.
„Sakė, kad keis troleibusus, seni „Škoda“ troleibusai bus utilizuoti, bus nupirkti nauji. Ir apskritai sakė, kad autobusai taip pat laikui bėgant bus elektriniai“, – sako jis.
Troleibusų depe yra du darbo grafikai. Pertraukiamasis grafikas apima ilgą pertrauką tarp pamainų (pavyzdžiui, dirbate keletą valandų ryte ir keletą valandų vakare), o nepertraukiamasis – 8 valandas iš eilės kartu su pietumis. Darbo savaitė paprastai trunka penkias dienas, savaitgaliais galima dirbti už dvigubą atlyginimą.
„Mokiausi vairuoti apie mėnesį. Mokiniams moka 800 eurų stipendiją dviem dalimis. Mokymas nemokamas, bet po to reikia atidirbti šešis mėnesius.
Žinoma, yra savitų valdymo ypatumų, bet greitai pripratau. Pavyzdžiui, vakar sugedo hidraulinis stiprintuvas, vairo sukiojimas buvo sunkus, teko važiuoti į bazę, išgyvenau kovinį krikštą. Apskritai, čia labai trūksta troleibusų vairuotojų, nes darbas nėra lengvas: autobuso vairuotojas turi vieną kelią, o troleibuso vairuotojas – du: vieną viršuje, kitą po ratais“, – sako A.Paukas.
Andrejus dirba dar tik kelias dienas. Per tą laiką jis nesusidūrė su agresyviais keleiviais.
„Bet telefone yra įdiegta speciali programa, kad tokiais atvejais būtų galima iškviesti policiją. Vairuotojas neturi tuo rūpintis, reikia sėdėti kabinoje ir laukti“, – pasakoja jis.
Tiesa, kartą tinklaraštininkas staigiai stabdė – ir salone nukrito pensininkė. A.Paukas rašys paaiškinimą.
Tinklaraštininkas toliau dirbs ir opoziciniame televizijos kanale „Belsat“. Jis sako, kad nėra problemos derinti du darbus.
„Belsat“ pinigus moka tik praėjus mėnesiui po sąskaitos pateikimo, gali likti be pinigų. O jei sąskaitą pateikei neteisingai, turi ją perdaryti ir vėl laukti mėnesį. Čia – avansas ir stabilus atlyginimas. Aš nesuabejojau savo sprendimu, nes kiti variantai buvo riboti: statybos, pavyzdžiui, sunkus darbas“, – sako jis
Andrejaus kolegos yra iš įvairių šalių. Yra emigrantų iš Ugandos. Bet dauguma – lietuviai, kurie moka rusų kalbą.
„Kai mokiausi, kai kurie lietuviai mane atpažindavo. Ten yra tokia grupė, galima sakyti, sovietinių žmonių. Tai jaučiasi, bet, kita vertus, tai taip pat įdomu. Kai kurie diskutavo apie sovietinį alų, prisiminė, koks jis buvo anksčiau ir koks yra dabar, tarsi ne toks. O kas žino, koks jis buvo anksčiau? Galbūt tada, kai buvo badas, jis atrodė skanus“, – pasakoja jis.
