Generalinė prokurorė prabilo apie tyrimą dėl nukritusio drono: jis gabeno sprogstamąjį užtaisą

Praeitos savaitės pirmadienį iš Baltarusijos į Lietuvą įskridęs bepilotis orlaivis penktadienį rastas nukritęs Gaižiūnų poligone, Jonavos rajone.

Pirminiais duomenimis, aptiktas bepilotis orlaivis panašus į rusišką droną „Gerbera“, skirtą apgaudinėti oro gynybą, nes jis vizualiai primena kovinį droną „Shahed“.

Kariuomenė laikosi versijos, kad tai buvo Ukrainos oro gynybos priemonių suklaidintas ir per Baltarusiją į Lietuvą įskridęs Rusijos paleistas bepilotis orlaivis.

Neutralizuota vietoje

Komentuodama Gaižiūnų poligone surasto bepiločio orlaivio patekimo į Lietuvą aplinkybių tyrimą generalinė prokurorė Nida Grunskienė sakė, kad incidentas tiriamas kaip atskiras epizodas didelės apimties tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.

„Suprasdami didelį visuomenės susirūpinimą dėl įvykio su bepiločiu orlaiviu, norime informuoti apie pradinius tyrimo rezultatus ir faktus, kurie šiuo metu jau yra žinomi.

Penktadienį Gaižiūnų poligone surastas bepilotis orlaivis. Turimi duomenys leidžia manyti, kad tai, „Gerbera“. Siekiant užtikrinti žmonių saugumą, įvykio vietoje buvo sukviestos visos būtinos tarnybos, taip pat atvyko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, krašto apsaugos sistemos ir karinės žvalgybos bei kiti pareigūnai.

Apžiūrėjus įrenginį buvo nustatyta, kad jis gabeno sprogstamą užtaisą, kurį Lietuvos kariuomenės specialistai sėkmingai neutralizavo įvykio vietoje“, – sakė generalinė prokurorė.

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Nida Grunskienė

Anot generalinės prokurorės, tyrimas tęsiamas: „Nukenksminus sprogstamąjį užtaisą, skraidyklės dalys buvo išgabentos įvairiems tyrimams atlikti.“

Viena iš tyrimo versijų – bepilotis orlaivis atsitiktinai pateko į Lietuvos teritoriją, todėl įvykis esą ir tiriamas karo nusikaltimų Ukrainoje ikiteisminiame tyrime. Bet, anot N.Grunskienės, lygiagrečiai tiriamos ir kitos versijos.

Apžiūrėjus įrenginį buvo nustatyta, kad jis gabeno sprogstamą užtaisą, kurį Lietuvos kariuomenės specialistai sėkmingai neutralizavo įvykio vietoje.

Generalinė prokurorė ragino gyventojus, pamačiusius ar kitaip susidūrusius su nežinomais įrenginiais, prie jų nesiartinti, jų neliesti, neardyti ir kuo skubiau apie radinius informuoti tarnybas.

Kiek truks tyrimas, generalinė prokurorė spėlioti nenorėjo. Ji patvirtino tai, kad šiame tyrime figūruoja abu į Lietuvą įskridę bepiločiai orlaiviai.

Lietuvos kariuomenės nuotraukos /Gaižiūnų poligone rastas dronas

Stiprins pajėgas

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė priminė, kad du bepiločiai atskrido per vieną mėnesį ir vienas iš jų nešė sprogmenį. Anot ministrės, tai tikėtina buvo dezorientuotas bepilotis orlaivis, kuris Rusijos paleistas atklydo iš Ukrainos. Bet esą kol tyrimas nebaigtas, tol jokia versija nėra atmestina.

„Turime reaguoti maksimaliai. Šioje situacijoje kreipsimės į NATO, generalinį sekretorių. Norime atkreipti dėmesį, kad ir mūsų kolegos kitose valstybėse – tiek besiribojančiose ar esančiose netoli karo zonos, tiek kitos, ieško sprendimų, ne visada sėkmingai, dėl kovos su dronais, – kalbėjo D.Šakalienė.

– Vienas iš dalykų, ką mes prašysime, taip pat ir kalbėti apie papildomų tam tikrų pajėgumų, net jeigu ir eksperimentinių, dislokavimą mūsų teritorijoje, taip pat ir suteikiant jiems galimybę treniruotis ir išbandyti, kaip galima būtų veikti besikeičiančiomis sąlygomis.“

Ministrė teigė, kad tikėtina, jog panašūs incidentai kartosis, todėl būtina imtis papildomų priemonių.

Kaip kalbėjo D.Šakalienė, NATO sąjungininkai raginami Lietuvoje dronų neutralizavimui taikyti „tam tikrus naujus ginklus“, kurie iki šiol nebuvo naudojami kaip pagrindiniai naikinti tokiems objektams, yra pigesni, šiuo metu kuriami ir pradedami taikyti kitose šalyse.

„Noriu labai tiesiai pasakyti – norime, kad sąjungininkai išnaudotų šią sudėtingą situaciją galimybei treniruoti formuojamus eksperimentinius pajėgumus“, – sakė krašto apsaugos ministrė.

„Nes vienas iš dalykų, kas iš tiesų yra labai svarbu, taip pat ir mūsų didiesiems partneriams, tokiems kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, yra treniravimasis, tai yra pratybos“, – pažymėjo D.Šakalienė.

Generalinėje prokuratūroje vyko spaudos konferencija

+27

Kreipėsi į NATO

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys akcentavo, kad savo sąjungininkams sakoma, jog tokių incidentų rizika auga netoli fronto, nes jau buvo jų ir Lenkijoje, Rumunijoje, Latvijoje.

„Šiandien, kai jau turime preliminarias tyrimo išvadas, informavau sąjungininkus, akcentuodamas, kad tai ne tik Lietuvos oro erdvė, ne tik Lietuvos saugumas, tai yra NATO oro erdvė, NATO saugumas ir taip pat Europos Sąjungos saugumas“, – teigė ministras.

Buvo kreiptasi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte, prašant didesnių pajėgumų, reaguojant į incidentus dėl oro erdvės pažeidimų.

„Kita svarbi kryptis – Baltarusija. Praeitą savaitę perdavėme protesto notą Baltarusijos pusei, pabrėždami, kad sukelta grėsmė mums nepriimtina ir Baltarusija turi priemonių įspėti ir užkardyti tokius incidentus. Kalbu apie NATO oro erdvės saugumą, virš NATO sostinės skrenda objektas, paleistas priešiškos valstybės“, – teigė K.Budrys, pabrėždamas, kad būtina griežtinti priemones prieš Rusiją, spausti ją nutraukti karinius veiksmus.

Kokia būtų žala, nespėlioja

Karinių oro pajėgų štabo viršininkas plk. Dainius Paškevičius patvirtino, kad nustatyta, jog tai buvo „Gerberos“ tipo dronas su maždaug dviem kilogramais sprogstamosios medžiagos. Anot kariuomenės atstovo, „Shahed“ tipo dronas gali gabenti ir 50 kilogramų.

D. Paškevičius teigė, kad Lietuva turi modernius vidutinio ir ilgojo nuotolio radarus, tačiau jie ne visose vietose dėl įvairių trukdžių gali aptikti taikinius žemame ar ypač žemame aukštyje.

„Maži, žemam aukštyje, lėtai judantys bepiločiai orlaiviai reikalauja kitokios architektūros. Sidabrinės kulkos nėra. Tai turėtų būti įvairių technologijų, įvairių tipų sensorių samplaika“, – sakė pulkininkas.

„Tai trumpo nuotolio radarai, aktyvūs, pasyvūs radarai, akustinai jutikliai, mobilios stebėjimo platformos arba algoritmais grįsta atpažinimo ir integruotų duomenų bazių įdiegimas“, – vardijo jis.

Anot karininko, dronai sunkiai fiksuojami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kartais jų net neįmanoma rasti.

„Svarbu suprasti, kad dronai fiksuojami ne tik pas mus, bet dėl techninių priežasčių ne visada jie identifikuojami. Tai karo sukelta realybė, su kuria, tikėtina, susidursime ir ateityje, jei karas nesibaigs“, – kalbėjo D. Paškevičius.

Paprašytas patikslinti, koks tai buvo sprogmuo ir kokią žalą galėjo jis padaryti, kodėl nesprogo, pulkininkas teigė dėl vykdomo tyrimo negalįs atsakyti: „Vykdomas tyrimas ir jis atsakys į visus klausimus.“

Jeigu nebūtų rastas, ar tas dronas sprogtų, pulkininkas irgi sakė atsakyti negalįs.