Kompensuos iš mokesčių?
Vienas „Facebook“ vartotojas, pasidalijęs apie tokius Varšuvos siekius informuojančio straipsnelio ekrano nuotrauka, greta sarkastiškai pakomentavo: „Lietuva už Lenkiją turtingesnė.
Lietuvos valdžia neprašo kompensacijos iš ES, nes mokesčius pakels savo piliečiams ir visi kompensuosime.
Matyt, jau mūsų biudžetas perteklinis, oro gynyba nepramušama, o priedangos geresnės nei Suomijoje…“
Bendrijoje išties vyksta diskusijos dėl kompensacijų už Ukrainai suteiktą ginkluotę, bet Lenkija toli gražu nėra išsireikalavusi maksimalios sumos. Ir netiesa, kad bus padengtos vien šios šalies išlaidos.
Nori 450 mln. eurų
Ginčą dėl kompensacijų įplieskė 6,6 mlrd. eurų, kuriuos Vengrijai atsisakius anksčiau pareikšto veto, šiuo metu gali skirstyti Briuselis.
Lenkija suskubo pareikalauti, kad ES jai sumokėtų už visą Ukrainai perduotą ginkluotę, skelbiama portalo delfi.lt žinutėje, kurios ekrano nuotrauka pasidalijo cituotas internautas.
„The Moscow Times“ teigimu, taip radijo stoties RMF FM eteryje pareiškė Lenkijos gynybos viceministras Cezary'is Tomczykas.
Varšuva esą tikisi iš Europos taikos fondo (EPF) gauti apie 2 mlrd. zlotų (450 mln. eurų). „Tai – mūsų pinigai“, – žurnalistai cituoja C.Tomczyką, kuris pažadėjo kovoti „už kiekvieną eurą“ ir nesutikti, kad minėta suma būtų mažinama.
Viceministras apkaltino Briuselį bandymu „keisti taisykles žaidimo viduryje“ ir perspėjo, kad sumažinus kompensacijas susitrauktų ir Lenkijos kariuomenės finansavimas.
2021 m. sukurtas Europos taikos fondas yra speciali ES sistema, pagal kurią valstybėms iš dalies kompensuojamos išlaidos už ginkluotę, perduotą Ukrainai iš savo atsargų.
Bendrijos šalys per fondą Ukrainai jau skyrė apie 43 mlrd. eurų. Briuselis teoriškai galėtų joms grąžinti 13,5 mlrd. eurų, tačiau fonde tokių pinigų kol kas nėra. Šiuo metu paskirstyti galima perpus mažesnę sumą – tik 6,6 mlrd. eurų.
Vokietija, kurios indėlis į fondą yra didžiausias, savo ruožtu pasiūlė visus šiuos pinigus skirti Ukrainai kaip naują karinę paramą, o ne grąžinti į nacionalinius biudžetus. Šiai idėjai nepritaria ne tik Lenkija, bet ir Slovakija.
Beje, C.Tomczykas patikino, kad Lenkija nepateikė Ukrainai jokių ribojimų naudoti jos perduotus ginklus ir net nenutraukė paramos. Šiuo metu ruošiamas jau 48-as karinės pagalbos paketas, kurį sudarys šarvuota technika ir beveik 190 mln. eurų.
Siūlo grąžinti 10 proc.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pasiūlė kompromisą: turimus 6,6 mlrd. eurų paskirstyti šalims kaip dalinę kompensaciją (apie 10 proc. išlaidų), o likusius pinigus skirti bendriems ginkluotės pirkimams Ukrainai ir jos karių mokymui.
Tokiam pasiūlymui pritaria Vokietija. Jos gynybos ministerija priminė, kad fondas buvo sukurtas kaip Europos solidarumo mechanizmas, ir pareiškė, kad nepanaudotos fondo lėšos turėtų būti skirtos Ukrainai remti.
Panašios pozicijos laikosi Skandinavijos šalys. K.Kallas pasiūlymui pritartų ir Prancūzija, tačiau reikalauja, kad ginkluotė Ukrainai būtų perkama tik iš Europos ginklų gamintojų.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Lenkija tikrai prašo kompensuoti visą Ukrainai skirtą paramą, tačiau bus dengiama dalis ir kitų ES valstybių išlaidų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
