Jo kandidatūrai penktadienį vienbalsiai pritarė Teisėjų taryba.
G.Kryževičius mano, kad dabar veikiantys penki apygardų administraciniai teismai turėtų būti prijungti prie bendrosios kompetencijos apygardų teismų arba sujungti į vieną teismą. Seimas yra patvirtinęs kiek kitokį teismų reorganizavimą.
„Aš manau, kad gyvenimas nestovi vietoje, ir administracinių teismų sistema turėtų judėti į priekį. Taip jau susiklostė likimas, kad su signataru Kęstučiu Lapinsku teko kurti šitą sistemą. Turi būti rimtų pokyčių – arba apygardų skyriai bendros kompetencijos teismų turi tapti (apygardų administraciniai teismai – BNS), arba vienas visai Lietuvai apygardos administracinis teismas“, – Teisėjų tarybos posėdyje sakė G.Kryževičius.
Pasak G.Kryževičiaus, jeigu administraciniai teismai būtų prijungti prie bendros kompetencijos teismų, atsirastų mišrios teisėjų kolegijos. Tokių teisėjų kolegijų darbas, kandidato vertinimu, būtų labai naudingas ir efektyvus.
„Reikia aiškaus matymo, kaip mes keliausime laiko požiūriu į priekį“, – sakė G.Kryževičius.
Jis taip pat iškėlė problemą dėl teisės taikymo praktikos administraciniuose teismuose išsiskyrimo.
„Negali būti dviejų teisės taikymo praktikų taikant tuos pačius įstatymus. Negali skirtis praktika tos pačios kategorijos bylose“, – pažymėjo būsimasis LVAT vadovas.
Tuo metu Teisėjų tarybos narys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas G.Kryževičiaus teiravosi, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjams bylose pavyko išvengti nevienodos praktikos.
„Vyksta pasitarimai, skyriaus pirmininkas pristato praktiką, analizuojama. Informacijos analizavimo pagrindu pavyksta išvengti. Neteko girdėti, kad Aukščiausiajame Teisme skirtųsi praktika“, – patikino būsimasis LVAT vadovas.
G.Kryževičius kolegas patikino, kad savo idėjas gebėtų ryžtingai įgyvendinti, neslėpė turintis jų ir daugiau. Pripažino, kad turi ir prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymą.
„Manau, kad yra galimybės praktinės ir teorinės kitais metais startuoti su nauju modeliu. Prezidentės palaikymą, taip suprantu, turiu. Šie žingsniai bus spartūs, ryžtingi. Nemanau, kad būtų pasipriešinimas kolegų. Manau, kad tai racionalu potencialo panaudojimo prasme. Vilniaus apygardos administracinis teismas turi gerokai daugiau bylų nei Šiaulių ar Panevėžio“, – sakė G.Kryževičius.
Jis taip pat neatmetė galimybės, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bus prijungtas prie Aukščiausiojo Teismo.
2015 metų gruodį Seimas nutarė pritarti Lietuvos teismų reorganizacijai – dabar esančius 49 apylinkių teismus numatoma sujungti į 12 apylinkių teismų.
Pagal šį sprendimą, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administraciniai teismai turėtų būti prijungti prie Kauno apygardos administracinio teismo. Vilniaus apygardos administracinio teismo neplanuojama įtraukti į reorganizavimo procesą atsižvelgiant į jo specifinę kompetenciją, nustatytą įstatymuose.
Reorganizuoti teismai darbą pradės nuo 2018 metų sausio 1 dienos.
