Į jų meilės šventę sugužėjusius svečius Bukiai pasitiko prie bažnyčios durų. Juodu kostiumu su peteliške vilkintis ponas Vaclovas – orus, bet įsitempęs kaip styga. Siuvinėtu šampano spalvos kostiumėliu pasidabinusi ponia Elena kukliai šypsojosi, o jaudulį slėpė gniauždama gėlių puokštę.
Jaudinasi kaip prieš 60 metų? „Kad aš jau neprisimenu, kaip pirmą kartą buvo“, – tarstelėjo. Daug vandens nutekėjo: tuoktuvės įvyko 1955-ųjų liepos 24-ąją.
Įsikibusi vyrui į parankę ir jau žengdama altoriaus link E.Bukienė akimirkai grįžtelėjo ir koketiškai primerkė akį: „Palinkėkit gero kelio.“
Ketvirtadieniais jie – grafai
83 metų Vaclovas ir 81-erių Elena Bukiai Palangoje – tikros įžymybės. Vaclovas apdovanotas gražiu balsu, Elena – iškalba ir skaitovės talentu.
Kad aš neprisimenu, kaip pirmą kartą buvo.
Be to, ilgus metus pora su atsidavimu trypė liaudiškų šokių ansamblyje „Bočiai“. Nenuostabu, kad ilgą gyvenimo kelią drauge nuėjusius buvusius kolektyvo narius, netgi sielas, pasveikinti užsuko būrys tautiniais kostiumais vilkinčių bičiulių.
Palangiškiai, nesidomintys kultūra, E.Bukienę prisimena kaip mielą medicinos seserį, dirbusią ligoninės vaikų skyriuje. V.Bukys – talentingas batsiuvys, savo amato profesionalas, sūnaus dirbtuvėse miestiečių apavą taisantis dar ir šiandien.
To net nežinodami su vidine inteligencija spinduliuojančiais Bukiais galėjo susidurti ir vasarą kurorte leidžiantys poilsiautojai. Kiekvieną ketvirtadienio popietę po parką šalia Tiškevičių rūmų vaikštinėja grafas su grafiene, jų vaikai, guvernantė, pasisvečiuoti iš Anglijos atvykęs giminaitis, o rožynuose tyliai triūsia sodininkas.
Pagrindiniai šios inscenizacijos herojai – įmantriais ano meto kostiumais vilkintys Bukiai, kas savaitę persikūnijantys į garsiųjų didikų kailį.
Pavyzdys visai bendruomenei
Šv. Mišias Bukių deimantinių vestuvių proga laikęs kunigas dr. Marius Venskus pagarbą sutuoktiniams išreiškė visos miesto bendruomenės ir parapijiečių vardu.
„Nuostabu, kad žmogus savo gyvenimo kelionėje sutinka Ją arba Jį, su kuriuo nori pasitikti rytdieną. Tą dieną, prieš 60 metų, kunigas sakė: „Vaclovas paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos.“ Judviejų meilė, plakanti atskirose širdyse vienu ritmu, tampa kūnu iš tikrųjų – jūsų keturiuose vaikuose, šešiuose anūkuose ir dviejuose proanūkiuose“, – kalbėjo dvasininkas.
Vaclovas ir Elena savo pavyzdžiu patvirtina: „Meilė nėra vien tai, kas paprasta ir lengva. Gyvenimo kelionėje reikia išmokti gyventi dėl kito, mylėti kitą, prisiimti atsakomybę už kito žmogaus laimę. Dėkojame už tikros meilės pavyzdį, už gebėjimą save dalinti.“
Po šios prakalbos deimantinę sukaktį švenčiančius sutuoktinius kunigas pakvietė atsistoti į bažnyčios centrą ir mintimis grįžti į tą dieną, kai prie altoriaus vienas kitam tarė amžinos meilės ir pagarbos žodžius.
Drebančiais balsais vyras ir žmona dar kartą prisiekė mylėti bei gerbti vienas kitą, ilgametę sąjungą užtvirtindami santūriu bučiniu.
Atpažįstamiausi ansamblio veidai
Šokių ansamblio „Bočiai“ meno vadovė Janina Serapinienė pasakojo, kad Bukiai visada buvo ansamblio veidas: „Kai juos pamatydavo su tautiniu kostiumu, žinodavo, kad tai – „Bočiai“ iš Palangos. Jie labai išradingi, visada pakilios nuotaikos.“
Kai juos pamatydavo su tautiniu kostiumu, žinodavo, kad tai – „Bočiai“ iš Palangos.
Minėdami auksines vestuves Bukiai dar šoko, tačiau nebeilgai – pašlijo sveikata.
„Šiuo atžvilgiu labai gaila, kad taip greitai bėga metai, o šokiai reikalauja daug jėgų. Tačiau Vacys save realizuoja kitur – gieda bažnyčios chore“, – kalbėjo J.Serapinienė.
Apie Bukius ji atsiliepia tik gražiai – šilti, malonūs žmonės: „Pažiūrėkit, kiek žmonių atėjo jų pasveikinti.“
Svarbiausia – girdėti vienas kitą
Bukių šeimos draugė Liucija Petravičienė sakė: „Ten, kur Vacys su Elyte – ten šokiai ir daina. Juk mes organizuodavome šventes, kalėdinius aukcionus, įvairiausių patiekalų parodas, rengdavome naujų ansamblio narių krikštynas. Aukcionui Vacys tokias nagines buvo pasiuvęs, kad visi plėšėsi dėl jų. Kartą vyrai buvo persirengę virėjais ir mums degančias vokiškas dešreles nešė ant padėklų – daug visko buvo. Dabar iš tų laikų viena ar dvi poros ansamblyje – visi kiti jauni.“
Pasak L.Petravičienės, Elytė – išmintinga moteris. Be to, labai kūrybinga, o Vacys – jos sumanymų vykdytojas.
„Jie niekada neatsisako padėti, jei tik reikia. Pas juos visada malonu užeiti – kad ir šiaip: pabūti, pabendrauti“, – šyptelėjo.
Kokia poros santuokos paslaptis? „Mokėjimas vienas kitą girdėti“, – net negalvodama atsakė L.Petravičienė.
