Nuotekų valymas – vadovų atsakomybė
Įmonės tvirtinimu, „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiai Dumpiuose buvo įrengti apie 1976 metus, o 2004 metais atliekant modernizacijos darbus įrengtas biologinis nuotekų valymas.
2012 metais buvo rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai, įrengta avarinio darbo režimo sklendė, siekiant užtikrinti stabilų biologinio valymo įrenginių darbą.
Nuo 2012 metų „Grigeo Klaipėda“ biologinių nuotekų įrenginių eksploatacija ir nuotekų valymo proceso organizavimas ir kontrolė buvo priskirti bendrovės gamybos padaliniui, nurodo įmonė.
„Šiam padaliniui nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. vadovavo Jonas Garalis. Jis buvo atsakingas už gamybos padalinio darbo organizavimą, gamybos technologinio proceso kontrolę, žaliavų savalaikį užsakymą ir tikslinį panaudojimą. Už bendrovės nuotekų valymo procedūrų patvirtinimą ir įgyvendinimą atsakingas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius. Nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. bendrovei vadovavo Vidas Beržonskis“, – teigiama „Grigeo Klaipėda“ pranešime spaudai.
J.Garalis „Grigeo Klaipėda“ taršos byloje turi liudytojo statusą, V.Beržonskis – specialaus liudytojo.
Bendrovė nurodo, kad „veiksmai ir sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, didžiąja dalimi buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo V.Beržonskis, o gamybos vadovo pareigas užėmė J.Garalis“ .
„Juos pakeitę vadovai objektyviai negalėjo žinoti ir, bent jau bendrovės žiniomis, nežinojo apie egzistavusios problemos faktą, o net, jei ir žinojo, kad tokia problema egzistuoja, tai nežinojo jos masto, intensyvumo, trukmės, taip pat kokiu būdu ir (ar) priemonėmis ji sprendžiama“ , – aiškina įmonė, nors prokurorai jau pareiškė įtarimus dabartiniam įmonės vadovui Tomui Eikinui.
Ginasi, kad nuotekų mažai, o jos esą užterštos krakmolu
Įmonė nurodo atlikusi nuotekų kiekių analizę ir gavusi išvadą, kad „Grigeo Klaipėda“ nevalytų nuotekų dalis bendrame „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kiekyje per 2012–2019 metų laikotarpį sudarė 4,2–7 procentus.
„Nustatyta, jog visoms „Grigeo Klaipėda“ nuotekoms buvo atliekamas pirminis mechaninis valymas – į nuotekų transportavimo liniją jos patekdavo po valymo gamykloje esančiu flotatoriumi, kuriame sugaudomos skendinčios-kietosios medžiagos. Dumpių kaime tęsiamas mechaninis ir biologinis valymas“, – teisinamasi pranešime.
Krakmolas naudojamas ir maisto pramonėje, – teisinasi įmonė.
Skelbiama, kad komisija taip pat nustatė, kad visos nuotekos buvo apskaitomos, net ir keliavusios avariniu vamzdžiu.
Be to, aiškinama, esą nuotekos nebuvo labai pavojingos.
„Grigeo Klaipėda“ popieriaus gamybos proceso metu perdirbant makulatūrą susidarančių nuotekų suspenduotas medžiagas sudaro smulkus plaušas, kuris savo biochemine sudėtimi yra panašus į pūvančią medieną miške. Be to, plaušas jau buvo nusodintas ir pašalintas mechaninio valymo įrenginiuose. Išvadose teigiama, kad nuotekose biocheminį deguonies kiekį (BDS) sudaro tik tirpios organinės medžiagos, kurių tikėtina didžiąją dalį sudaro krakmolas, esantis perdirbamoje makulatūroje. Krakmolas naudojamas ir maisto pramonėje“, – rašoma pranešime.
Pasiteisinimas: nuotekos „valėsi“ net vamzdyje
„Grigeo Klaipėda“ darkart kartoja esą nevalytos nuotekos tekėjo ne tiesiai į marias, o į „Klaipėdos vandens“ išvalytų nuotekų kanalą.
Įmonė net suskaičiavo, kad nuotekų tekėjimo 10 kilometrų AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančiu uždaru kanalu procesas truko apie 4 valandas.
14 km ilgio vamzdyje, vyksta natūralūs biocheminiai procesai, kurie sumažina nuotekų užterštumą.
„Jo metu taip pat vyko biologiškai neišvalytų ir susimaišiusių su išvalytomis nuotekomis skaidymosi (valymosi) procesas“, – rašoma pranešime.
Negana to, įmonės teigimu, nuotekų užterštumas mažėjo joms tekant vamzdžiu, o įmonės „Klaipėdos vanduo“ vamzdis, kuriuo išvalytos nuotekos tekėjo į Kuršių marias, anot pranešimo, natūralaus valymosi proceso dalis.
„Iš bendrovės gamyklos į Dumpius atitekančiose nuotekose, 14 km ilgio vamzdyje, vyksta natūralūs biocheminiai procesai, kurie sumažina nuotekų užterštumą (BDS7 atveju – 38%). Išvadose daroma prielaida, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vamzdis, kurio ilgis 10 km – natūralaus nuotekų valymosi proceso dalis, o ne tik transportavimo priemonė“, – rašoma pranešime spaudai.
Bendrovė nurodo ketinanti, pasitelkusi nepriklausomus ekspertus, atlikti proceso modeliavimą nuo to taško, kur jos iš dalies neišvalytos nuotekos pateko į AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių iki AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvo prie Kuršių marių.
Per daug rado tik cinko
Įmonė informuoja, kad po prokurorų apsilankymo šiemet sausio pradžioje, dvi savaites „Klaipėdos vanduo“ atliko „Grigeo Klaipėda“ gamybinių nuotekų kokybės laboratorinius tyrimus.
„Sunkiųjų metalų koncentracijos, net visiškai nevalytose nuotekose, nesiekia didžiausios leidžiamos koncentracijos nuotekoms, išleidžiamoms į gamtinę aplinką, išskyrus cinką. Šis rodiklis šiek tiek didesnis už normą ir negalėtų būti išleidžiamas į aplinką be valymo. Bendrovė gamybos procese nenaudoja sunkiųjų metalų, jie į nuotekų vandenį gali patekti tik perdirbant pagrindinę bendrovės žaliavą – makulatūrą, kurioje sunkiųjų metalų kiekis yra minimalus“, – tikina „Grigeo Klaipėda“ .
„Darytina išvada, kad net visiškai nevalytose gamybinėse nuotekose sunkiųjų metalų kiekis iš esmės neviršija leidžiamų koncentracijų“, – teigiama įmonės išvadose.
„Klaipėdos vanduo“ dar laukia tyrimo išvadų
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ laikinoji vadovė Eglė Alonderienė 15min teigė, jog šiuo metu „Grigeo Klaipėda“ atitekančias nuotekas tiria kur kas atidžiau, nei kitų uostamiesčio nuotekų. Mėginiai su nuotekomis iš šios bendrovės išsiųsti ir į Jungtinę Karalystę, nes vietoje net nėra galimybės ištirti visų medžiagų, tekėjusių iš bendrovės.
O kam tada jie statėsi biologinio valymo įrenginius?
Jau pirmosiomis dienomis „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai pastebėjo, kad dumblo į valymo įrenginius patenka žymiai daugiau.
„Į bendrovės išplatintus pasisakymus norėčiau reaguoti klausimu: „O kam tada jie statėsi biologinio valymo įrenginius? Kam, kaip skelbėsi, investavo į juos?“ Pasakymas, kad nuotekos valosi tekėdamos su mūsų išvalytomis nuotekomis, prilygsta išvedžiojimui, kad būtų galima leisti nuotekas tiesiai į upelį ir sakyti, kad už 10 kilometrų jos jau bus prasivaliusios“, – 15min kalbėjo E.Alonderienė.
Taršą prašys įrodyti
Išvadose teigiama esą bendrovė prisiima atsakomybę už vykdytą dalies biologiškai neišvalytų nuotekų leidimą į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių, o šiuo veiksmu gamtai (aplinkai) padaryta žala turi būti atlyginta.
Tačiau taršos mastą įmonė reikalauja nustatyti remiantis ekspertiniais skaičiavimais pagal mėginių išleidimo į Kuršių marias vietą rezultatus bei nustatant visas civilinės atsakomybės sąlygas.
„Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu pateikti 2012-2020 metais atliktų Kuršių marių vandens mėginių rezultatus. Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad apibendrinant galima teigti, jog daugiamečių (2000-2019 m.) tyrimų rezultatai neparodė išskirtinai blogesnės ekologinės ir cheminės būklės ties „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu“, – atkreipia dėmesį „Grigeo Klaipėda“.
Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ nurodo, kad kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu parengti ir patvirtinti jai taikytiną aplinkos atkūrimo priemonių planą. Bendrovė siekia išsiaiškinti žalos gamtai, kai į „Klaipėdos vanduo“ išvalytų nuotekų kolektorių buvo leidžiama dalis biologiškai neišvalytų nuotekų, mastą bei yra pasirengusi kaip galima greičiau atkurti pirminę aplinkos būklę arba atlyginti jai padarytą žalą.
T.Eikinas nesupranta motyvų
Pasak įtariamuoju tapusio dabartinio „Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus Tomo Eikino, daug svarbių dokumentų yra ikiteisminio tyrimo tikslais paimta prokuratūros, todėl pats komisijos darbas užtruko, o kai kurių faktų neleido patvirtinti tam reikalinga dokumentacija.
Kol kas mums ir patiems daug klausimų kelia, kokie buvo motyvai leisti biologiškai neapdorotas nuotekas, kai bendrovė dirbo pelningai.
„Suprantame bendrovei tenkančią atsakomybę ir nuo jos nebėgame. Bendradarbiaujame su teisėsauga, aplinkosaugininkais – siekiame, kad kuo greičiau paaiškėtų daugiau faktų. Kol kas mums ir patiems daug klausimų kelia, kokie buvo motyvai leisti biologiškai neapdorotas nuotekas, kai bendrovė dirbo pelningai.
Man, kaip įmonei vadovaujančiam vos porą mėnesių, lengviau atsikvėpti leidžia faktai, kad bendrovės išleidžiamose nuotekose daug sunkiųjų metalų koncentracijos nesiekė net ir geriamajamm vandeniui taikomų normų ir aplinkosaugininkai savo tyrimuose esminių pokyčių marių vandenyje nenustatė“, – sako T.Eikinas.
Sieja su senais savo priekaištais
Įmonė nurodo, kad J.Garalis ir V.Beržonskis iš bendrovės buvo atleisti, nustačius jų neteisėtos veiklos faktus. Tiesa, jie niekaip nesusiję su Kuršių marių tarša.
„Grigeo Klaipėda“ dar 2019 metų vasarą Klaipėdos apygardos prokuratūroje inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl buvusių vadovų veiksmų dėl bendrovės turto iššvaistymo ir žalos jai padarymo.
2019 m. gruodžio 6 d. teismui buvo pateiktas „Grigeo Klaipėda“ ieškinys jiems dėl 1,3 mln. eurų žalos atlyginimo.
„Šią savaitę bendrovė pateiks dar vieną ieškinį buvusiems vadovams dėl 1,55 mln. eurų žalos atlyginimo“, – žada „Grigeo Klaipėda“.
„Grigeo Klaipėda“ reikalauja iš minėtų vadovų milijoninės žalos dėl jų sudarytų bendrovės interesams prieštaraujančių sandorių, susijusių su dažų ir krakmolo pirkimu, atlyginimo. Pakeitus minėtus bendrovės vadovus ir atnaujinus žaliavų pirkimo sutartį, „Algol Chemicals“ tiekiamų dažų kaina bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sumažėjo trečdaliu.
„Grigeo Klaipėda“ šiuo metu atlieka vidinį teisinį ir finansinį tyrimą dėl buvusių vadovų kitų veiksmų bei sandorių, susijusių su chemijos, logistikos ir kitų paslaugų įsigijimo, siekiant nustatyti, ar šie sandoriai nebuvo bendrovei finansiškai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi.
Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos prokuratūra informavo, kad įtarimai dėl taršos į Kuršių marias pareikšti dar trims su įmone susijusiems fiziniams asmenims. Iš viso šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo, du – dėl teisės aktų gamtosaugoje.
Prieš kelias savaites įtarimai jau buvo pareikšti buvusiam bendrovės vadovui, operatoriui ir asmeniui, vadovavusiam nuotekų valyklai. Praėjusią savaitę įtarimai pareikšti dar trims asmenims. Vienas iš jų – T.Eikinas.
-
Kieno liepimu „Grigeo Klaipėda“ sukiotos vamzdžio sklendės, Tomas Eikinas dar atsakyti negali
-
Kuršių marių būklei stebėti išleisti milijonai, bet apie „Grigeo Klaipėda“ taršą įtarimų nekilo
-
„Grigeo Klaipėda“ valė ne tik savo, bet ir dar trijų klientų nuotekas
-
„Grigeo Klaipėda“ panoro atlyginti žalą gamtai, prokurorai plečia įtariamųjų sąrašą
-
Posūkis „Grigeo Klaipėda“ istorijoje: bendrovė rado savo „kaltąjį“, prokurorai įtarimus pareiškė T.Eikinui
