„Hipotetiškai – kuo geopolitiškesni, globalesni esame, juo globalesnės yra ir atsakomybės. Mes negalime leisti tokioms šalims tapti tik „verslo kompanijomis“, kurios gali būti valdomos tik „pervedimais“. Tai yra didžiulė klaida politikoje, politinėse strategijose“, – sakė D.Grybauskaitė, pirmadienį dalyvaudama Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) organizuotoje diskusijoje.
-
D.Grybauskaitė: įtampų koalicijoje – per daug, socdemai nesugeba pasinaudoti laimėjimu
-
D.Grybauskaitė Sausio 13-osios minėjime: laisvė bet kada gali būti vėl testuojama
-
„D.Grybauskaitė pakėlė balsą“: J.V.Žukas atskleidžia įtemptų derybų dėl šauktinių Lietuvos kariuomenėje užkulisius
-
Dalia Grybauskaitė: Vladimiro Putino pasiūlymas yra mėginimas tempti laiką
-
Dalia Grybauskaitė: JAV ir Kinijos susitarimas dėl muitų nėra rimtos partnerystės užuomazga
Ji atsakė į VU TSPMI direktorės Margaritos Šešelgytės klausimą, ar Vakarai turėtų ginti Danijos interesus, ar laikytis nuosekliai D.Trumpo atžvilgiu, kuris ne kartą kartojo, jog JAV turėtų perimti Grenlandiją.
„Iš šių pozicijų, turėti įsivaizdavimą, kad viena šalis laimės, bet visi globaliai pralaimės, tai yra klaida, tai yra „išverstas imperializmas“, kurį mes jau matome iš Rusijos pusės. Ir apmaudu, kad mes hipotetiškai turime kalbėti apie kitą didelę valstybę, kuri linksta į tokius santykius. Tu negali paversti savo šalies verslo kompanija, kuri dirba tik tavo šeimai. Turime jį sustabdyti, nebijoti įvardinti daiktus tikraisiais vardais“, – sakė D.Grybauskaitė.
Šioje diskusijoje dalyvavo ir buvusi Taivano prezidentė Tsai Ing-wen.
D.Grybauskaitė taip pat tikino, kad abejonės dėl Jungtinių Valstijų (JAV) įsipareigojimo ginti Lietuvą bei Europą yra „sveikos ir naudingos“, kadangi verčia savo saugumu susirūpinti patiems.
Anot jos, tai – kur kas prasmingiau, nei „maldauti kažkieno kito pagalbos“.
„Manau, abejonės dėl visko yra labai sveikos, net dėl mūsų pačių. Jei būsime kritiški, manau, naudinga būti pasirengus įvairiems variantams. Bet politikoje pasitikėjimas savimi svarbu, politinis pasitikėjimas – taip pat svarbu. Dėl to visi investuojame į savo saugumą, gynybą, stiprindami Europos gynybą kartu, nesvarbu, kiek bedvejotumėme. Ypač jei išgirsti iš ryto žinutę apie draugystę, o popiet – apie varžymąsi“, – kalbėjo kadenciją baigusi prezidentė.
„Bet viskas gerai. Mes susitvarkysime. Pajėgėme susitvarkyti savo gyvenimą šalia labai agresyvaus kaimyno tiek metų, mes taip pat įveiksime ir kitą iššūkį (...). Bet abejonės visada yra naudingos, nes tai padeda susikoncentruoti, sutelkti pastangas atlikti savo namų darbus, o ne remtis kitais, o ne maldauti kažkieno kito pagalbos. Tai mūsų darbas ir mes jį atliksime“, – sakė D.Grybauskaitė.
Po diskusijos ji pridūrė, jog neturi omenyje, jog JAV į valdžią atėjus Donaldui Trumpui tapo nepatikimu partneriu, tačiau dar kartą paragino remtis ne viltimi dėl apginamumo, o stiprinti savo pačių galimybes apsiginti.
„Be abejo, mūsų partneriais reikia pasitikėti ir galima pasitikėti, bet dabartinėje situacijoje reikia pasitikėti savimi ir gebėjimu sustiprinti savo apginamumą, ir Lietuvos – taip pat“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Draugystė su Kinija: prisiminkime, kas rėmė Rusiją
D.Grybauskaitė taip pat kritiškai įvertino dabartinių valdančiųjų siekį atkurti diplomatinius santykius su Kinija.
Ji ragino nepamiršti, jog Pekinas remia Rusiją šiai vykdant karą prieš Ukrainą. D.Grybauskaitė taip pat kvietė atkreipti dėmesį į šalių lyderius, gegužės 9-ąją dalyvavusius iškilmingame parade Maskvoje, Rusijai minint Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją.
Minėjime dalyvavo ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas, vėliau asmeniškai susitikęs ir su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Turbūt, visiems reikėtų prisiminti, kas dalyvavo Maskvoje per „Den pobedy“ (Rusijos minimą „Pergalės dieną“ – red.), kas padeda kariauti Rusijai prieš Ukrainą, kas tiekia jai ginklus ir kitokią, neginkluotą ekonominę pagalbą.
Tai visiškai aišku, kas yra draugas ir kas potencialiai mums priešas. Toks mano atsakymas dėl Kinijos“, – pareiškė D.Grybauskaitė.
Buvusi Taivano prezidentė Tsai Ing-wen savo roužtu tai įvertino kaip Lietuvos reikalą.
„Tai yra Lietuvos sprendimas, tad mes gerbsime, kokį sprendimą Lietuva bepriims. Bet mes tikrai norėtumėme išlaikyti draugystę su Lietuva“, – žurnalistams kalbėjo ji.
Ar santykiai su Taivanu pasiteisino?
Tuo metu buvusi Lietuvos vadovė sureagavo ir į premjero Gintauto Palucko bei Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio anksčiau išsakytą poziciją, jog Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo lūkesčiai nebuvo realizuoti.
Ji kvietė žvelgti ne tik į Taivaną, bet į geopolitinę erdvę plačiau.
„Nereikia užsikelti lūkesčių ten, kur nereikia. Ir iki tokio lygio, kur taip pat neįmanoma. Mes turime galimybę ne tik su pačiu Taivanu, bet ir per Taivaną bendrauti su tuo regionu, kuriame išplėtėme santykius: tai ir Pietų Korėja, ir kitos valstybės.
Mums tikrai nereikia ieškoti ir mėginti bendrauti su šalimis, kurios potencialiai remia Rusijos imperializmą ir potencialiai agresyvų elgesį su mumis“, – kalbėjo ji.
Mums tikrai nereikia ieškoti ir mėginti bendrauti su šalimis, kurios potencialiai remia Rusijos imperializmą ir potencialiai agresyvų elgesį su mumis.
Į tai taip pat sureagavusi Tsai Ing-wen savo ruožtu diplomatiškai paprašė „duoti daugiau laiko“.
„Manau, kad vis dar tyrinėjame visas galimybes. Žinote, kartais prireikia šiek tiek laiko, kad būtų parengtas geras planas arba suorganizuotos tinkamos investicijos. Taigi, duokime tam dar šiek tiek laiko. Esu tikra, kad galėsime sukurti kažką naudingo abiem pusėms“, – žurnalistams po diskusijos pirmadienį sakė kadenciją baigusi Taivano vadovė.
Ji taip pat sakė kol kas nepajutusi skirtumo tarp buvusios ir dabartinės Lietuvos valdžios mezgant santykius su Taivanu.
„Aš dar nepajutau skirtumo. Kaip sakiau, dar nepajutau skirtumo“, – pakartojo buvusi Taivano lyderė.
Rusijos branduolinių grasinimų nereikia bijoti
Europai keliant abejones dėl JAV branduolinio atgrasymo efektyvumo ir diskutuojant apie savo „branduolinio skėčio“ idėją, D.Grybauskaitė apgailestavo tik dėl galimo JAV žvalgybos informacijos apribojimo.
Tačiau ji ragino nesibaiminti Rusijos branduolinių grasinimų, vadindama tai atgyvenusia strategija.
„Kol kas mes dar išties norėtumėme, kad mūsų partneris būtų arčiau mūsų ir juo labiau būtų galima pasitikėti ypač dėl žvalgybos informacijos gavimo.
Dėl branduolinio atgrasymo, sakyčiau, kad tas atgrasymas – jau pasenusi doktrina. Tas branduolinis atgrasymas buvo veiksmingas po Antrojo pasaulinio karo, Šaltojo karo metu, bet ne dabar. Dabar yra daug kitokių grėsmių ir grėsmės formų, kurios yra pavojingesnės, nei branduolinis ginklas“, – tikino D.Grybauskaitė.
Paklausta apie nuolatinius Rusijos grasinimus branduoliniu ginklu, ji pareiškė, jog jie kyla iš pačios Maskvos baimių.
„Tai nereikia gąsdintis ir nereikia kreipti dėmesio, tai yra pasenusi priemonė. Ko jos bijoti? Čia rusai gal patys bijo branduolinio ginklo, tai tegu ir gąsdinasi. Joks skėtis nepadės, nes dabar visai kiti ginklai, visai kitoks karo pobūdis, branduolinis ginklas jau nieko neišgąsdins“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Nereikia gąsdintis ir nereikia kreipti dėmesio, tai yra pasenusi priemonė. Ko jos bijoti? Čia rusai gal patys bijo branduolinio ginklo, tai tegu ir gąsdinasi.
Europos „branduolinio skėčio“ idėją kelia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kadangi stiprėjant abejonių dėl JAV įsipareigojimų būtent Prancūzija yra vienintelė branduolinė galia Europos Sąjungoje. Branduolinį ginklą turi ir iš ES pasitraukusi Jungtinė Karalystė.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai lapkritį pasirašė atnaujintą šalies branduolinės doktrinos versiją, kurioje sumažinti ribojimai, sudarant galimybę atominiu ginklu atsakyti net į įprastinę ataką, remiamą branduolinės galios.
Vis dėlto savaitgalį transliuotuose komentaruose V. Putinas tvirtino, kad Ukrainoje nėra poreikio panaudoti branduolinius ginklus ir esą tikisi, kad jo nebus.
Rusijos „taikos derybos“ – laiko tempimas
Dar prieš VU TSPMI vykusią diskusiją D.Grybauskaitė įvertino ir V.Putino veiksmus vadinamosiose taikos derybose, t.y. siūlymą Stambule surengti tiesiogines derybas su Ukraina Stambule.
D.Grybauskaitės nuomone, V.Putinas taip tiesiog bando tempti laiką ir nenori užbaigti karo artimiausiu metu.
„Manau, kad tai kol kas yra žaidimai, mėginimas tempti laiką, mėginimas permesti kaltę Ukrainos pusei, o iš tiesų yra laiko tempimas ir nenoras užbaigti karo dabar, bent jau artimiausiu metu, ir siekis užimti kuo daugiau Ukrainos teritorijos“, – kalbėjo kadenciją baigusi šalies vadovė.
Valdančiųjų nei giria, nei kritikuoja
Žurnalistai teiravosi ir D.Grybauskaitės pozicijos vidaus politikos temomis, tačiau ji sakė nelinkusi apie tai kalbėti, kadangi siekia netrukdyti nei šios, nei kitų Vyriausybių darbui.
Vis dėlto ji tvirtino esanti pasirengusi suteikti savo pagalbą, jei tokios reikės.
„Aš, kaip ir minėjau, stengiuosi netrukdyti politikams ir Vyriausybėms dirbti, kokios jos bebūtų, kokios politinės jėgos beatstovautų. Esu pasirengusi padėti bet kuriai Vyriausybei ir bet kuriam politiniam dariniui dirbti, bet viešai nei kritikuosiu, nei girsiu“, – paaiškino D.Grybauskaitė.
