Šiuo metu Neryje ties Jonava stebimas vandens lygio kilimas, tačiau ties Kaunu vandens lygis išlieka stabilus. Todėl tikėtina, kad Neryje tarp Jonavos ir Kauno susiformavo ledo sankamšos, kurioms prasiplovus vandens lygis gali staigiai pakilti ir užlieti aplinkines teritorijas.
Didžiausia grėsmė, anot hidrologų, kyla Kauno rajono Salių, Radikių ir Ginėnų gyventojams. Jie raginami imtis visų priemonių, jog būtų išvengta galimų potvynio sukeliamų padarinių.
Kaip 15min teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyriausiasis specialistas R.Baublys, kol kas nei didelis vandens lygio kilimas, nei didelis potvynis nenumatomas.
„Jei laikysis šalčiai, sankamšos, tikėtina, tik didės, o vanduo, tikėtina, tik kils. Sunku prognozuoti, kaip susidėlios gamtoje. Tačiau Kaune artimiausiu metu nenusimato, kad būtų vandens lygio pakilimas“, – tikino pašnekovas.
Paklaustas, kur tiksliai tarp Jonavos ir Kauno gali būti susidariusios tos ledo sankamšos, hidrologas atsakė, kad nėra žinoma.
„Negalime pasakyti, nes viso ruožo nestebime. Neris yra pakankamai vingiuota, ant kiekvieno posūkio gali būti susidariusi sankamša, kuri nepraleidžia vandens. Negalime to įvertinti. Prognozuoti, kas ir kaip, galime tik pagal vandens lygio svyravimus“, – paaiškino hidrologas.
