„Pripažinta, kad VšĮ „Vilniaus magas“ atstovai, rinkdami duomenis apie Tomą Balžeką iš valstybės registrų, pažeidė jo teises“, – rašoma antradienį išplatintame Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) pranešime.
Skaitykite 15min publikaciją apie „Spaudos klubą“: Žiniasklaidos „magija“: leidėju apsimetęs emigrantas nevaržomai pumpavo Registrų centro duomenis
ŽEIT sprendime rašoma, kad „Spaudos klubas“ realiai nevykdė žurnalistinės veiklos ir todėl negalėjo būti registruotas kaip žiniasklaidos priemonė, suteikiant išskirtinę teisę į neatlygintiną informaciją iš valstybės registrų.
Inspektorius Dainius Radzevičius pastebėjo, kad viešosios informacijos sklaida pradėta tik po institucijos įsikišimo – prašymo pateikti realius žurnalistinius darbus.
„Nustatyta, kad VšĮ „Vilniaus magas“ Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje (VIRSIS) buvo nurodžiusi valdanti tokias visuomenės informavimo priemones – knygą „Vilniaus magas“ ir kitą neperiodinį leidinį – „Vilniaus magas“. Tačiau duomenų apie šių leidinių išleidimą ar tiražą nepateikta, o ties knygos tarptautiniu numeriu nurodyta „Planuojama leisti“, – rašo ŽEIT.
„Nesant jokios parengtos ir viešai paskelbtos informacijos asmuo negali būti laikomas viešosios informacijos rengėju“, – rašoma ŽEIT sprendime.
„Spaudos klubas“, kuriam vadovauja Ispanijoje gyvenantis emigrantas Dainius Gulbinas, nuo 2024 metų rugpjūčio pradėjo aktyviai rinkti Tomo Balžeko asmens duomenis iš valstybės registrų – iš viso ne mažiau kaip 14 kartų.
ŽEIT sprendimu, „Spaudos klubas“ turėtų būti išbrauktas iš Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos (VIRSIS) sąrašo, o kartu ir panaikinta teisė į neatlygintiną informaciją.
Apsimetė žiniasklaida naudojant atpažįstamą prekinį ženklą
15min pirmadienį paskelbė, kad „Spaudos klubas“, naudodamasis Audriaus Siaurusevičiaus vestos politinių diskusijų laidos ženklu, pusantrų metų nevaržomai priėjo prie registrų duomenų: įmonių dokumentų, asmens kodų, registracijos adresų, informacijos apie gyventojų nekilnojamąjį turtą.
„Čia panašu į aferistus, požymiai aferistų kažkokių. Svarbiausia reikia pasakyt viešai, kad aš tikrai neturiu nieko bendro su tuo ir aš sužinojau kažkaip visai netyčia. Man čia kvepia, švelniai tariant, nesąžiningu elgesiu“, – 15min sakė A.Siaurusevičius.
Nepaisant gerai atpažįstamo prekinio ženklo, su žiniasklaidos veikla „Spaudos klubas“ neturi nieko bendro. Tą pirmadienį pripažino ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT).
Veiklą pradėjo rodyti tik po institucijos dėmesio
„Vilniaus magas“ (dabar – „Spaudos klubas“) buvo įsteigtas 2024 m. birželio 3 d. ir jau po dviejų dienų užsiregistravo Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje (VIRSIS). Tai leido viešajai įstaigai pasirašyti sutartį su Registrų centru (RC) dėl nemokamos prieigos prie itin jautrių verslo ir gyventojų duomenų.
ŽEIT nustatė, kad „Spaudos klubas“, naudodamasis žiniasklaidai suteikiamą teisę į neatlygintiną informaciją iš valstybės registrų, nebuvo paskelbęs jokios viešosios informacijos.
ŽEIT rašo, kad pirmoji publikacija pasirodė tik 2026 m. sausį. ŽEIT pabrėžia, kad publikacija atsirado to po, kai tarnyba, gavusi kelių asmenų skundus, kreipėsi į „Spaudos klubą“ su prašymu pateikti duomenis apie publikuotus darbus.
„Spaudos klubas“ (...) publikaciją paskelbė (...) tik žurnalistų etikos inspektoriui paprašius pateikti paaiškinimus dėl asmenų skundų. Visi šie veiksmai demonstruoja ne aiškią ir realią veiklą turint žurnalistikos tikslą, bet siekį atsižvelgiant į gautų skundų turinį dirbtinai legitimizuoti asmens duomenų rinkimą ir sukurti įspūdį apie neegzistuojančią viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiklą“, – rašoma ŽEIT sprendime.
ŽEIT išvadoje rašoma, kad „Spaudos klubas“ rinko asmens duomenis be teisėto intereso ir pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).
„Vilniaus mago“ ir „Bankeros“ taikiniai – tie patys
Žurnalistais apsimetusios grupės veikimo braižas ir taikiniai tie patys, į kuriuos ne taip seniai taikėsi teisėsaugos akiratyje atsidūrusios „Bankeros“ veikėjai.
15min kartu su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru OCCRP („Organised Crime and Corruption Reporting Project“) pernai paskelbė tyrimą apie galimą didžiulio masto „Bankeros“ aferą – galimai pasisavintus iš investuotojų surinktus milijonus, tenkinant asmeninius „Bankeros“ įkūrėjų poreikius. Šio žurnalistinio tyrimo atgarsiai pasiekė ir atokią Vanuatu salą, ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Tačiau prieš pasirodant publikacijai vos sulaukę žurnalistų klausimų „Bankeros“ veikėjai ėmėsi beprecedenčio spaudimo ir juodųjų viešųjų ryšių technologijų, siekdami, kad straipsnis neišvystų dienos šviesos. Tam buvo pasamdytos net penkios skirtingų šalių advokatų kontoros.
Vengdami atsakyti į žurnalistų klausimus apie konkrečias finansines operacijas, „Bankeros“ savininkai ėmėsi gynybos puolimu taktikos – jų taikiniais tapo ir tyrimą atlikę žurnalistai, ir 15min akcininkas bei vadovas T.Balžekas.
Taip pat – su „Bankeros“ veikėjais besibylinėjantys buvę verslo partneriai Narimantas Bloznelis ir Georgas Kotominas.
Vietoj atsakymų apie „Bankeros“, jos įkūrėjų bei jų valdomo Vanuatu „Pacific Private Bank“ veiklas bei įtartinas finansines operacijas, „Bankeros“ vadovas Tadas Dapšys tąkart išplatino klausimus 15min vadovui T.Balžekui, kuriuose buvo pridėti ir RC tvarkomų registrų duomenys, su T.Balžeko asmens kodu, registracijos adresu.
Teisininkams pateiktame atsakyme „Bankeros“ vadovas T.Dapšys vėliau aiškino, esą iškarpoje matomi duomenys yra iš Registrų centro tvarkomų viešųjų registrų ir neva yra pasiekiami kiekvienam vartotojui. Tačiau tai yra netiesa.
Kaip paaiškino RC atstovas Mindaugas Samkus, vaizdas iškarpoje – labiausiai panašus į Juridinių asmenų duomenų informacinės sistemos (JADIS) paslaugą pridedant naują juridinio dalyvį (pavyzdžiui, akcininką).
„Šią paslaugą gali gauti tik turintys atitinkamą prisijungimą vartotojai ir tai turi būti juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo“, – teigė M.Samkus.
