Sekite 15min Google
„Reiškiame gilią užuojautą Arvydui Saboniui“, – skelbiama viename įraše, kuriame netrūksta dramatiškų užuominų. „Tragedija“, „prieš penkias minutes“, „širdį verianti diagnozė“ – skaitytojui mėginama įteigti, kad garsųjį krepšininką ką tik ištiko nelaimė. Panašios melagienos sukurtos ir apie Vaivą Mainelytę, taip pat gausu melagingų pranešimų apie garsių porų skyrybas – pavyzdžiui teigiama, kad Valančiūnų pora pasuko skirtingais keliais.
Straipsnį apie tariamą nelaimę galima paskaityti paspaudus nuorodą komentare. Už jos slepiasi į žiniasklaidos portalą panaši naujienų svetainė, kurios pagrindinis tikslas – apgauti patiklius interneto vartotojus.
Tačiau už dramatiškų antraščių slepiasi pramanai: V.Mainelytė ir A.Sabonis yra gyvi, o patikimos informacijos, kad Jonas ir Eglė Valančiūnai planuotų skirtis, nėra. Garsių žmonių vardai čia tampa masalu – skaitytojai gąsdinami tariamomis nelaimėmis ir viliojami paspausti nuorodas, neva atskleisiančias, kas nutiko.
Publikacijoje apie A.Sabonį skaitytoją užkabinus sensacingomis užuominomis apie ką tik paskelbtą „tragišką diagnozę“, straipsnyje pripažįstama, kad patikimų duomenų apie naują nelaimę nėra, ir pereinama prie pasakojimo apie 2011 metais A.Sabonį ištikusį infarktą.
Taip tariamą naujieną pakeičia sena istorija, nors skaitytojas buvo priviliotas pažadu sužinoti, kas nutiko vos prieš kelias minutes.
Panašiai bandoma pasipelnyti ir skelbiant apie tariamą garsios aktorės Vaivos Mainelytės mirtį – antraštėje skelbiama, esą aktorės šeima ką tik patvirtino tragišką žinią, reiškiama užuojauta.
Įdomu tai, kad tuojau – jau pirmoje pastraipoje – pripažįstama, kad patikimų pranešimų apie nelaimę nėra. Pasakojama apie aktorės dalyvavimą renginyje ir kandidatūrą į Nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Taip autoriai patys paskleidžia gandą, o tuomet imasi jį neigti, tarsi klaidinančią žinią būtų paskelbęs kažkas kitas.
-
Sukčiai prisistato jau ir kurjeriais: prašo asmens duomenų tariamai „Sodros“ siuntai pristatyti
-
Šiaulietė investuodama prarado apie 90 tūkst. eurų: įtariamas sukčiavimas
-
Sukčiai siaučia toliau: „Sodros“ vardu siunčia SMS žinutes
-
Sukčiai iš gyventojų išviliojo daugiau nei 124 tūkst. eurų
-
Moteris bandė jungtis prie „E.sveikatos“ – brangų budrumo receptą jai „išrašė“ sukčiai
-
QR kodas restorane gali nuvesti pas sukčius: štai ką būtina patikrinti
-
Bankų asociacija: patekus į sukčių pinkles svarbu pranešti bankui ir sulaukti jo atsakymo
Kodėl tai daroma?
Kodėl apie tariamą tragediją skelbiantys autoriai jau pirmose straipsnio pastraipose patys ją paneigia? Šios publikacijos dalys atlieka skirtingą vaidmenį: antraštė sukelia nerimą ir vilioja paspausti nuorodą, o tekste pateiktas paneigimas gali pasitarnauti kaip pasiteisinimas – esą autoriai tik tikrino internete pasklidusius gandus.
Skambiomis antraštėmis pritrauktas skaitytojų dėmesys gali virsti pajamomis iš reklamos. Žmogus paspaudžia nuorodą norėdamas sužinoti, kas nutiko V.Mainelytei, o atsidariusiame puslapyje jam rodomos reklamos.
Net jei skaitytojas greitai supranta buvęs suklaidintas, svetainės valdytojams jo apsilankymas jau galėjo atnešti naudos – tam nebūtina perskaityti straipsnio iki galo.
Siekiant apgauti, derinamas dirbtinis skubumas, bauginančios užuominos ir tariamas artimųjų patvirtinimas – taip siekiama, kad skaitytojas pirmiausia sureaguotų emociškai ir paspaustų nuorodą, užuot įvertinęs, ar žinia pagrįsta.
Kaip veikia toks nelaimių „fabrikas“?
Tokio turinio gamyba paremta paprastu šablonu – į antraštę įrašomas žinomo žmogaus vardas, pridedama „tragedija“, užuojauta ar tariamas šeimos patvirtinimas.
Pats straipsnis užpildomas biografijos detalėmis, senomis naujienomis ir dramatiškais pasakojimais. Tokius tekstus galima masiškai generuoti pasitelkiant dirbtinį intelektą, keičiant pavardes ir pritaikant turinį skirtingų šalių auditorijoms.
Lankytojus į tokias publikacijas atveda socialiniuose tinkluose platinamos nuorodos. Tam gali būti naudojami keli „Facebook“ puslapiai ar grupės, kurių pavadinimai kuria vietos naujienų ar pramogų žiniasklaidos įspūdį. Skaitytojui jie atrodo kaip skirtingi informacijos šaltiniai, nors gali nukreipti į tą pačią svetainę ar vieno valdytojo administruojamų svetainių tinklą.
Dirbtinis intelektas leidžia šią schemą lengvai kartoti skirtingomis kalbomis: pakanka pasirinkti vietos auditorijai pažįstamą garsenybę ir pritaikyti tą patį pasakojimą. Nenatūralios lietuviškos frazės, vertimo klaidos ir nuolat pasikartojančios formuluotės gali būti tokios masinės gamybos pėdsakai.
Taip sukuriamas nuolatinis tariamų nelaimių srautas – viena antraštė išnaudoja skaitytojų nerimą dėl aktorės, kita – dėl krepšininko. Keičiasi žmonės ir jų istorijos, tačiau veikimo principas išlieka tas pats – emocija paskatina paspausti, o apsilankymas paverčiamas galimybe uždirbti iš reklamos.
Lietuvos garsenybės – tarptautinio „tragedijų fabriko“ taikinyje
„Facebook“ paskyros „Žinios Žvaigždžių“ tekstai veda į „Daily News“ prisistatančią svetainę hvmtdby.com. Pastaroji turinį skelbia maždaug 25 rinkoms, o skirtingų šalių skaitytojus vilioja tuo pačiu masalu – žinomų žmonių vardais, užuojautomis ir tariamai ką tik nutikusiomis tragedijomis.
Svetainėje užfiksuota 8812 įrašų, nors pirmasis paskelbtas tik 2026 metų liepos 18 dieną. Tai – vidutiniškai beveik 90 publikacijų per dieną. Spalio 25-ąją paskelbti 53 įrašai, o spalio 26-ąją iki pietų – jau 47.
Kad tai pasikartojanti schema, ypač aiškiai parodo skirtingomis kalbomis skelbiamos antraštės. Tą pačią dieną, kai pasirodė publikacija apie V.Mainelytę, paskelbti beveik identiški tekstai apie Vengrijos atlikėją Rezso Solteszą ir Bulgarijos sportininkę Stefką Kostadinovą. Vienam priskirta „tragedija sulaukus 81 metų“, kitai – „tragedija sulaukus 61 metų“. Abiem atvejais kartojama ta pati formuluotė: „prieš 5 minutes – šeima patvirtino liūdną žinią“.
Lietuvos garsenybių vardai taip pat naudojami pakartotinai. Paieška pagal frazę „Liūdna žinia“ pateikia 132 lietuviškus įrašus. V.Mainelytė nuo spalio 10 dienos minima bent septyniose publikacijose: jai reiškiama užuojauta, skelbiama apie atvykusias gelbėjimo komandas.
A.Sabonio vardas aptinkamas 29 įrašuose, kuriuose pasakojama apie mirtį, ligas ar skyrybas. Tarp kitų taikinių – Juozas Budraitis, Gražina Baikštytė, Vytautas Rumšas, Rimas Kurtinaitis, Modestas Paulauskas ir Edita Mildažytė. Rugsėjo 29 dieną „gili užuojauta“ reikšta ir prezidentui Gitanui Nausėdai.
Kartojamos ne tik pavardės, bet ir ištisi tekstai. Spalio 10 dieną paskelbta publikacija apie V.Mainelytę spalio 25-ąją pasirodė dar kartą, tik su kita antrašte. Straipsnio tekstas liko identiškas – jame net nepakeista spalio 10 dienos data. Taigi sena publikacija dar kartą pateikta kaip naujas masalas skaitytojams.
Dėmesį siekiama paversti reklamos pajamomis
Svetainės kode aptikti du skirtingi „Google AdSense“ leidėjų identifikatoriai, „Google Ad Manager“ reklamos elementai ir keturi „Google Analytics“ matavimo identifikatoriai. Tai rodo reklamos bei lankytojų srauto stebėjimo infrastruktūrą.
Pirmieji svetainės įrašai gerokai skyrėsi nuo vėlesnio turinio. Liepos 18 dieną joje skelbti angliški tekstai apie stilių ir kiną, tarp jų – patarimai, kaip susikurti garderobą.
Vėliau svetainė užpildyta įvairiomis kalbomis skelbiamomis sensacingomis istorijomis. Tokia seka dera su taktika, kai reklamos sistemai pirmiausia pateikiama įprasto turinio svetainė, o ją pradėjus naudoti reklamai pereinama prie agresyvaus paspaudimų viliojimo.
Kaip tai veikia?
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius tokius puslapius vadina „nelaimių fabrikais“. Pasak jo, žinomo žmogaus pavardė, užuojauta ir tariamas šeimos patvirtinimas pasitelkiami tam, kad skaitytojas sunerimtų ir norėtų tuoj pat išsiaiškinti, kas nutiko.
„Šioje svetainėje matome iškalbingą pavyzdį: antraštė apie Vaivą Mainelytę sudaro tragedijos įspūdį, o atsidarius tekstą jis pats tą įspūdį paneigia. Tačiau skaitytojas jau paspaudė. Dalis žmonių apskritai pamato tik antraštę ir su ja susijusią nuotrauką – tokia žinutė gali pasklisti be jokio paaiškinimo“, – sako ekspertas.
M.Pareščius pabrėžia, kad tokių publikacijų pasekmes patiria ir patys jų herojai bei šeimos.
„Artimieji gali sulaukti užuojautų dėl neįvykusios nelaimės, pats žmogus turi aiškintis, kad yra gyvas, o skaitytojams darosi sunkiau atskirti patikimą informaciją. Net jeigu straipsnio pabaigoje parašyta tiesa, tai nepanaikina klaidinančios antraštės poveikio“, – teigia jis.
Skaitytojo suklaidinimu tokios schemos gali nesibaigti. Pasak eksperto, emocinga antraštė atveda lankytoją į reklamą rodantį puslapį, o reklaminiais pasiūlymais jį mėginama paskatinti įsigyti prekę ar paslaugą. Toliau gali slypėti ir duomenų viliojimo, vadinamojo „phishingo“, pinklės.
M.Pareščius atkreipia dėmesį į galimą kitą žingsnį – į tai, kur skaitytojas nukreipiamas paspaudęs reklamą. Sukčiavimo schemose patrauklus pasiūlymas gali tapti pretekstu išvilioti vardą, pavardę, telefono numerį, mokėjimo kortelės ar socialinių tinklų prisijungimo duomenis. Gavę kortelės duomenis sukčiai gali pradėti reguliariai nuskaičiuoti pinigus.
„Kitas žingsnis yra pinigų melžimas“, – taip galimą tokios schemos tęsinį apibūdina ekspertas.
Kalbėdamas apie turinio kūrimą, M.Pareščius pažymi, kad dirbtinis intelektas leidžia sumažinti jo gamybos sąnaudas, tačiau pats manipuliavimo principas nėra naujas.
„DI gali labai atpiginti tokių tekstų gamybą, bet klaidinimo būdas egzistavo gerokai anksčiau“, – sako jis.
Prieš dalijantis nerimą keliančia žinia ekspertas pataria patikrinti, ar ją skelbia patikimos redakcijos, pats žmogus arba jo atstovai.
„Pažįstamas veidas ir dramatiška antraštė dar nėra įrodymas“, – primena M.Pareščius.
15min verdiktas: melas. Garsių žmonių vardais, užuojautomis ir tariamu skubumu skaitytojai viliojami į reklamą rodančią svetainę. Tekste pateiktas paneigimas nepanaikina antraštės klaidinimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
