Vis dėlto naujasis vicemeras tvirtina, kad Vilniaus savivaldybėje nenuobodžiaus. Atvirkščiai – tokios veiklų įvairovės dar neturėjo. Kol kas T.Gulbinas sako bandąs perprasti kuruojamas sritis, į jas įsigilinti, nes iki šiol arčiausiai, kaip tikina, buvo tik prie švietimo. O be pastarojo sostinėje jis kuruos ir nuolat daug klausimų bei konfliktų keliančią miesto plėtrą, ūkį bei socialinius reikalus.
Savivaldybė atrodo kaip startuolis
– Prisistatydamas taryboje prieš kelias savaites sakėte, kad jūsų prisijungimas krepšinio terminais kalbant panašus į išbėgimą į aikštelę nuo atsarginių suolelio. Žaidimo planas jau sutartas ir sėkmingai vykdomas, o komandos draugai jau susižaidę. Pirmas uždavinys bus rasti savo vietą aikštelėje. Tai ar pavyko tinkamai išbėgti ir kaip sekasi ieškoti savo vietos aikštelėje?
– Manau, kad pirmuosius taškus gal ir pelniau. Sėkmingas tas išbėgimas kol kas, ritmas labai greitas darbo. Savivaldybė atrodo toks kaip startuolis, neslėpsiu, yra gražiai stebinančių, netikėtų momentų. Tikrai buvau nustebęs, kai į kai kuriuos klausimus atsakymus gavau gerokai po darbo valandų iš darbuotojo. Net pasakiau, kad nesijaustų įsipareigoję, tai, kad politinio pasitikėjimo žmonės dirba po darbo valandų, tai nereiškia, kad visi statutiniai turėtų taip dirbti. Bet tas labai maloniai nuteikia.
Kadangi esu susidūręs su startuolių pasauliu, tai ten dirbama neskaičiuojant valandų. Malonu. Ne valdininkiškas požiūris.
– Sakote, kad kelis taškus jau gal ir pelnėte. Kokie tie metimai buvo sėkmingi?
– Pažintis su visomis sritimis užtruks, nes sritys tikrai plačios. Bet jau sutarimą radome dėl kai kurių politinio matymo dalykų – dėl „Žaliojo Vilniaus“ politikos, kaip miestas turėtų vystytis, dėl kai kurių krypčių, kaip pasinaudoti pokovidine situacija ir naująja Europos Sąjungos finansine perspektyva, nauju finansiniu laikotarpiu.
Savivaldybė atrodo toks kaip startuolis, neslėpsiu, yra gražiai stebinančių, netikėtų momentų.
– Kuruojate švietimą, miesto plėtrą, socialines paslaugų sferą. Kuri iš šių sričių artimiausia jums?
– Buvusioje savo darbinėje karjeroje arčiausiai esu priartėjęs prie švietimo. Bet žiūrint į kurią karjeros dalį žiūrėsime. Dar anksčiau, kai buvau diplomatas, energetinis valstybės saugumas buvo visiškas prioritetas, daug dirbome ties šiuo klausimu. Tuo metu buvo priartėjimas prie infrastruktūros dalykų. Sunku pasakyti, kuri sritis artimesnė. Bet, be abejo, švietimas yra šios valdančios koalicijos prioritetas Nr. 1, į tai sutelktas didžiausias dėmesys.
Pandemijos pamokos
– Prisistatydamas tarybos nariams daugiausia kalbėjote būtent apie švietimą, sakėte, kad dabar mokykla ateina ten, kur yra besimokantys. O ateityje greičiausia reikės iš naujo permąstyti ugdymo procesą ir tam senosios, sovietinės statybos mokyklos nelabai tiks. Kokios transformacijos reikia Vilniaus mokykloms, kaip jas pritaikyti naujoms reikmėms?
– Tas reikmes diktuoja nūdiena, ką sakiau ir prisistatymo kalboje, kad koalicijos užsibrėžtas tikslas – geriausia mokykla yra arčiausiai namų, lieka, tai labai svarbus ir aktualus tikslas. Bet matome, kad per pastaruosius metus mes sąlygų verčiami supratome, kad mokykla ateina ten, kur mokiniai. Tai visai nauja pamoka. Nors specialistai irgi įspėja, kad tai nebūtinai sprendžia visas problemas, jokiu būdu, bet kai kuriuos dalykus gali padėti išspręsti, apie ką mes kalbėjome daugybę metų ir tas tobulėjimas buvo labai lėtas.
O dabar girdėjau, kaip kažkas iš švietimo sistemos žmonių sakė, kad per šituos devynis mėnesius žingsnis padarytas didesnis nei per 20 švietimo įstaigų gyvenimo metų. Tas pokytis diktuoja ir fizinei infrastruktūrai kitus poreikius, tikėtina, kad ir klasėse vaikai po pandemijos galbūt kiekvienas sėdės su savo asmeniniu kompiuteriu, bendraus gyvai, bet kartu turės kompiuterius prieš akis, todėl ta infrastruktūra turi keistis. Bet tą reikėtų labai gerai įvertinti, dar anksti rašyti receptus, kaip turėtų būti, reikia įvertinti tas pandemijos pamokas ir pasižiūrėti, ką galėtume išsinešti geriausio.
Laikotarpis nebuvo linksmiausias, bet galime pasimokyti.
– Įžvelgiate teigiamų pandemijos pamokų būtent švietime?
– Manau, kad gali būti, jog šitas laikotarpis išmokė daugiau savarankiškumo, daugiau atsakomybės, bet vieniems tai teigiamas pokytis, kitiems jį priimti sunkiau, tai priklauso nuo individo. Savivaldybės uždavinys yra užtikrinti, kad tas pokytis būtų teigiamas visiems, bent jau didžiajai daugumai, kad kuo daugiau žmonių būtų įtraukta į tai ir išspausta teigiamo pokyčio iš susidariusios situacijos. Tikrai visi turi turėti prieigą prie kokybiško švietimo, ar jis būtų gyvu bendravimu, ar nuotoliniu mokymu paremtas, bet visiems būtų vienoda galimybė pasiimti kokybiškiausias jo dalis.
Šitas laikotarpis išmokė daugiau savarankiškumo, daugiau atsakomybės, bet vieniems tai teigiamas pokytis, kitiems jį priimti sunkiau.
– Kalbant apie mokyklas, Vilnius jau kelerius vos sutalpina pirmokus mokyklose. Tai džiugina, nes vaikų yra daug, bet kai kuriuose rajonuose mokyklos tiesiog plyšta per siūles. Ar jau įsigilinote į situaciją, kur Vilniuje labiausiai trūksta mokyklų? Turbūt pirmiausia į sąrašą galime įtraukti Pilaitę.
– Pilaitės situacija yra žinoma, bet yra ir daugiau vietų, kur daug gyventojų ir ateinančių į mokyklas mokinių skaičius kyla. Išties tai džiugus ruoštis, bet turime ruoštis. Turime sąrašą vietų, kur reikalingos papildomos investicijos ir ieškome resursų ir savivaldybės viduje kitų metų biudžete, ieškome resursų ir nacionaliniu lygiu. Šiuo metu buvo svarstomas biudžetas, tai ieškojome galimybių, paramos galbūt iš Valstybės investicijų programos.
Mes ieškosime ir savo biudžete finansavimo šaltinių, tačiau papildoma išorinė pagalba padėtų mums tą klausimą išspręsti greičiau. Mūsų biudžetas yra ribotas. Sakyti, kad miestas nepajėgtų pats įgyvendinti planus dėl naujų mokyklų, gal nebūtų teisinga, bet tada nukentėtų kitos sritys.
Akcentas „Žaliajam Vilniui“
– Kita Jūsų kuruojama sritis yra miesto plėtra. Turime tokią situaciją, kad miestas sparčiai plėtėsi, atsirado naujų rajonų, tačiau juose trūksta socialinės infrastruktūros – mokyklų, darželių. Ar jūsų nuomone, yra galimybių tai keisti ateityje planuojant plėtrą?
– Galimybių tikrai yra. Akcentas darbuose, kaip matau, yra dedamas į socialines funkcijas atliekančių teritorijų paieškas ir Bendrasis planas, tikimės, atsakys į dalį klausimų, jau yra numatytos vietos, teritorijos, sklypai, kurie turėtų atlikti socialines funkcijas.
Bet žiūrima ir plačiau. Ten, kur trūksta, ateity turėtume žiūrėti į tai, kad šiuo metu nenaudojamos teritorijos būtų paimamos ir paverčiamos socialines funkcijas atliekančiomis teritorijomis. Tas klausimas yra aukštai darbotvarkėje. Ypač, pabrėšiu, didžiulė sritis, kuri gal nepelnytai buvo nustumta į paraštes, šoną, ne tiek matoma buvo – želdynų vystymo klausimai Vilniuje. Miesto planavime ši sritis kyla į lygiavertę poziciją su visais kitais reikalavimais, kurie keliami miesto infrastruktūros plėtrai. Tai turėtų labai greitai pasimatyti.
– O ką reiškia tas pakėlimas į lygiavertę poziciją? Jeigu bus planuojamas naujas kvartalas, vystytojai turės užduočių, susijusių su „žaliuoju Vilniumi“?
– Tikrai taip. Kai vystytojai ir jau dabar teikia siūlymus, girdžiu apie vis didesnę jų socialinę atsakomybę, bet miestas norėtų, kad želdynai, želdynų planavimas taptų visiška pirmąja mintimi ar būtinybe pradedant planuoti naujus projektus. Kad tai būtų įskiepyta į mąstymą, kaip planuojamos naujos teritorijos, nauji pastatai. Be abejo, tam, kad toks skiepas atsirastų, labai svarbu, kad atsirastų tam tikros taisyklės, standartai, kaip tai turėtų būti daroma. Vien išsakyti tą mintį neužtenka, reikės įgyvendinti, tam reikalingos taisyklės, standartai, kad visi jais galėtų naudotis.
– Mieste dabar neretai turime tokias konfliktines situacijas, kai naujo daugiabučių kvartalo vystytojas įsivelia į ginčus su kaimynais, dingsta jų naudotos žaliosios erdvės, kertami medžiai. Būtumėte linkęs raginti ieškoti kompromisų, atsižvelgiant į visų pusių poreikius?
Miestas norėtų, kad želdynai, želdynų planavimas taptų visiška pirmąja mintimi ar būtinybe pradedant planuoti naujus projektus.
– Prieš porą metų tokių aštrių viešų diskusijų tikrai buvo, nesutarimų buvo, bet man atrodo, per pastaruosius metus šita situacija gerokai pasikeitė. Bent jau dabar aš tokių aštrių diskusijų negirdžiu. Be abejo – visada gali būti geriau. Dėl to želdynų klausimas ir kyla darbotvarkėje iki tokios pirminės minties pradedant bet kokį projektą.
– Jūs būtumėte tokiose situacijose labiau gyventojų ar labiau verslo pusėje?
– Nemanau, kad čia būtų teisinga sverti verslo pusę ir kitoje svarstyklių pusėje dėti gyventojus. Aš jau minėjau, dalis vystytojų jau dabar rodo didžiulės socialinės atsakomybės pavyzdžius. Ir dėl želdynų klausimo nematau jokio interesų išsiskyrimo tarp vystytojų ir gyventojų. Be abejo, ne visada taip yra, bet aš manau, kad kompromiso paieška tokiais atvejais yra tas teisingasis kelias. Miestas stengsis parengti tam tikrą standartą, tam tikras taisykles, kokiais parametrais remiantis būtų vertinami želdynų įrengimas ir projektai.
– Kaip vertinate tokias situacijas, kai siekiama keisti detaliuosius planus, teritorijų naudojimo paskirtį, didinti aukštingumą ir t.t.? Vystytojai, sklypų savininkai neretai nori išnaudoti kiekvieną centimetrą, nebūtinai atsižvelgiant į kaimynų poreikius ir čia kompromisų paieškos neretai atveda iki rimtų konfliktų?
– Miestas visų pirma yra miestiečiams – šiuo atveju bandymas išspausti iš kiekvieno sklypo, paskutinio kvadratinio centimetro ir į aukštį, ir į plotį, ir į ilgį nebūtinai yra priimtinas. Man atrodytų, šita tendencija turėtų mažėti ir visuomenės interesas turėtų imti viršų.
Senamiestis ir gyventojams, ir pramogai
– O Senamiestis? Kokią jo ateitį ir viziją matote?
– Senamiestis neturėtų tapti disneilendu, pigių bernvakarių vieta. Aš manau, Senamiestis visų pirma turi būti patogus gyventi vilniečiams, su patogia buitimi, kuri jiems gali būti užtikrinama Senamiesčio sąlygomis. Tas dalykas ir padeda išsaugoti visą paveldą, nes niekas kitas nebus jautresnis Vilniaus paveldui, kaip vietiniai gyventojai. Mes esame tie vietiniai, kurie turime saugoti tai, kas svarbu Senamiestyje mums patiems, bet tai nereiškia, kad Senamiestis negali būti pasilinksminimų vieta ir mūsų svečių pasilinksminimo vieta.
Senamiestis neturėtų tapti disneilendu, pigių bernvakarių vieta. Aš manau, Senamiestis visų pirma turi būti patogus gyventi vilniečiams.
– Vilniaus bendrasis planas vis dar nepatvirtintas. Kada pagaliau miestas jau jį turės?
– Visi jo nekantriai laukia, bet turbūt tai, kaip ilgai jis tvirtinamas, tik parodo, kokios svarbos tai dokumentas, kiek interesų jame susipina ir kaip svarbu juos visus suderinti. Aš dedu viltis, kad kitų metų pirmą ketvirtį turėtų būti patvirtintas šis Bendrasis planas. Tai jau finišo tiesioji, manau, kad jis turėtų atsidurti Vilniaus miesto tarybos darbotvarkėje kitų metų pirmą ketvirtį ir būti patvirtintas.
– Tarybos posėdyje, kuriame buvo suplanuotas balsavimas dėl jūsų kandidatūros į vicemerus, opozicinės frakcijos nedalyvavo. Ar tai buvo pozicija dėl jūsų asmenybės ar vis dėlto tik politiniai partijų sprendimai?
– Geriausia būtų pačių opozicijos narių klausti. Aš iš jų tiesiogiai neišgirdau asmeniškai man kokių nors nepasitikėjimo ženklų, bet negaliu atsakyti.
Negaliu pasakyti, kad nemalonu buvo, gal tik šiek tiek netikėta. Antra vertus, dabar žmonės mažiau juda, saugosi, gal čia kokia priežastis yra.
Patirtys praverčia
– Iki šiol jūsų darbas diplomatinėje tarnyboje, versle nelabai buvo susijęs su dabar kuruojamomis sritimis Vilniaus savivaldybėje. Tenka mokytis iš naujo ar kažkokios patirtys universalios ir lengvai pritaikomos?
– Daug patirčių man jau padeda per šitas pirmąsias savaites. Aš turiu daug patirties institucijų darbo koordinavime. Kai buvau Užsienio reikalų ministerijoje Europos Sąjungos departamento direktorius, ministerija koordinavo visų kitų ministerijų veiklą Europos Sąjungoje, buvo kassavaitinė veikla, tai man ta patirtis labai naudinga.
Mano atsakomybės sritys dabar, ko gero, plačiausios apskritai per visą mano karjerą.
O iš verslo atsinešu tokį kompleksinį matymą – abiejose įmonėse, kuriose dirbau (T.Gulbinas 2015–2018 metais ėjo „Google“ atstovo ryšiams su Centrinės ir Rytų Europos vyriausybėmis pareigas, 2020 metų kovo–rugpjūčio mėn. buvo kompanijos „Bolt“ mikromobilumo politikos vadovas – red. past.) aš mačiau, kaip verslas bendrauja su vyriausybėmis, su teisėkūra iš verslo pozicijų. Man pasisekė, nes aš atstovavau labai socialiai atsakingoms įmonėms, bet mačiau ir konkurentus, kurie galbūt nebuvo tiek pat socialiai atsakingi savo santykiuose su vyriausybėmis. Man tai labai prideda tokio matymo ir greito įžiūrėjimo, kokie interesai slepiasi už vieno ar kito veiksmo. Mano patirtis leidžia matyti iš abiejų pusių.
– Jūsų patirtis – tarptautinė, tiek diplomatinėje tarnyboje, tiek versle. Nebus per siauri horizontai Vilniaus mieste?
– Oi ne. Jokiu būdu ne. Mano atsakomybės sritys dabar, ko gero, plačiausios apskritai per visą mano karjerą. Švietimas, miesto plėtra, socialinės paslaugos – tai tikrai didelis spektras funkcijų ir tai net platesnis horizontas nei lig šiol daugeliu atvejų.
-
Keičiasi Vilniaus savivaldybės tarybos narys R.Šimašiaus komandoje
-
Į Seimą išrinktą Vytautą Mitalą Vilniaus mero pavaduotojo pareigose pakeis Tomas Gulbinas
-
Po Seimo rinkimų „nukraujavusi“ Vilniaus taryba atsinaujino: prisiekė devyni nauji nariai
-
Vilniaus taryba išrinko naują vicemerą – Vytautą Mitalą pakeitė Tomas Gulbinas
