Ką po susitikimo kalbėjo prezidentas G.Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė, skaitykite čia: G.Nausėda sukvietė partijų lyderius: gali būti sprendžiama dėl nepaprastosios padėties.
Mano, kad reikia daugiau sankcijų
Valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad, jos atstovaujamos politinės jėgos nuomone, akivaizdu, jog nelegali migracija yra organizuojama Baltarusijos režimo ir valdžią užgrobusio diktatoriaus.
Anot jos, norint demokratinių pokyčių kaimyninėje šalyje, sankcijų politika toliau turi būti tęsiama, tokios poveikio priemonės „gilinamos“.
„Tokiu būdu kuriant spaudimą mes galime tikėtis, jog ir nelegalios migracijos kanalas, kuris yra specialiai organizuojamas ir specialiai atidarytas Lietuvai, sukurti čia, pasienyje, sunkumų, užsidarys“, – mano A.Armonaitė.
Dėl nepaprastosios padėties įvedimo, Laisvės partijos lyderės teigimu, visi argumentai turi būti padėti ant stalo.
Jeigu tokio režimo įvedimas prisidėtų prie jau dabar taikomų priemonių valstybės sienai apsaugoti, „reikia vertinti argumentais“ ir tą partija esą pasiruošusi daryti.
Kartu A.Armonaitė pažymėjo, kad teisiniai argumentai čia turėtų būti ne paskutiniai.
Bendra ES politika
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad liberalai pozityviai vertina tai, pradedama svarstyti nepaprastosios padėties įvedimo galimybė.
Esą jeigu nebūtų tokios analizės, skambėtų kaltinimai, kodėl neanalizuojama.
„Tikrai niekas: nei prezidentas, nei politinių partijų nepasisako už nepaprastosios padėties įvedimą. Tačiau Vyriausybės ekspertai tegul atlieka įvertinimą, kokią naudą tai galėtų duoti, kokiomis aplinkybėmis galėtų būti įvesta ir galbūt derinama su kariuomenės įgaliojimais, ką kolegos minėjo“, – komentavo jis.
E.Gentvilas akcentavo politinių partijų atsakomybę už užsienio politikos tęstinumą.
Anot jo, nei Vyriausybė, nei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nevykdo savo užsienio politikos.
„Šita užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu yra aptarta, nuspręsta ir priimta Europos Sąjungos (ES) visose šalyse: nepripažinti diktatoriaus tariamos pergalės, nepripažinti šitų migrantų krizės kaip kokios legitimios ir taikyti ekonomines sankcijas režimui. Tai nekalbėkime apie tai, kad kažkas Lietuvoje vykdo savarankišką, nuo ES skirtingą politiką“, – akcentavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
V.Tomaševskis: reikia bendros pozicijos
Po susitikimo su prezidentu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis akcentavo būtinybę glaudžiau bendradarbiauti su Višegrado valstybėmis – Vengrija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Latvija, Estija – siekiant bendros vieningos pozicijos, kad politika Baltarusijos ir kitų Rytų kaimynių atžvilgiu būtų naudinga Lietuvai.
„Kol kas šita politika naudinga tik Vokietijai ir Vidurio valstybėms, jie turi gerus santykius su Baltarusija. Jie daro milžiniškus projektus su Rusija, o visos šitos krizės gula ant mūsų pečių. Ir nekalbu tik apie migrantus.
Klaipėdos jūrų uostas prarado dešimtis milijonų krovinių, mūsų keli šimtai lietuviškų įmonių veikia Baltarusijoje, jos turi didelių finansinių sunkumų, į tai mes negalime neatsižvelgti. Tai gal skirtumai požiūrio, bet bendrai sutarėme, kad kryptis – euroatlantinė integracija“, – sakė V.Tomaševskis.
-
S.Skvernelis mano, kad valdžia kelia chaosą, klausia, kur yra valstybės vadovas?
-
G.Nausėdos žinutė dėl migrantų krizės: trupinius nuo politinių galimybių stalo verčiau palikti žvirbliams
-
G.Nausėda apie tai, ką pasakytų migrantams: sudėtinga jiems bus čia, tiesą sakant
-
I.Šimonytė – apie sienos uždarymą migrantams, naują karantiną ir santykius su G.Nausėda
-
I.Šimonytė stojo mūru už kritikuojamus ministrus: mato nemažai piktybiško veikimo
„Nedelsiant ir dabar“
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė akcentavo, kad svarbiausia dabar yra sienos apsauga, esą tai reikia daryti „nedelsiant ir dabar“:
„Reikia sutelkti visus pajėgumus, kad turėtume realią sienos apsaugą, o ne tokią, kokia buvo iki šiol. Tai aptarėme ir pas prezidentą. Socialdemokratai tikrai palaikys visus sprendimus, kad sienos apsauga su trečiąja valstybe būtų reali.
Antras dalykas – vykdant užsienio politiką reikia pasitelkti visas ES institucijas ir dirbti kartu, kad išardytume nelegalios migracijos tinklus tam tikroje valstybėse, kad tie srautai būtų sumažinti. Kitos išeities nėra.“
Dėl nepaprastosios padėties socialdemokratai, anot V.Blinkevičiūtės, mano, jog jos įvesti šiuo metu negalima – esą keli tūkstančiai migrantų negali „pakirsti mūsų valstybės pamatų“, bet situaciją būtina stebėti.
Ji paminėjo ir tai, kad reikėtų daugiau įgaliojimų saugant sieną suteikti kariuomenei.
O visoms politinėms jėgoms būtina išlaikyti vienybę, kitu atveju esą džiaugsis kažkas iš anapus sienos.
Dėl migrantų apgyvendinimo, kaip pabrėžė V.Blinkevičiūtė, svarbu kalbėtis su savivalda, bendruomenėmis.
Bijo infiltruotų
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas po susitikimo prezidentūroje kalbėjo, kad jo supratimas ir pasiūlymai paprasti:
„Lietuva yra valstybė, turi valstybinę sieną, kuri turi būti apsaugota. Jeigu reikia kariuomenės pagalbos, turi būti suteikti tokie įgaliojimai. Darbo partija už tai, kad būtų statoma siena, kad būtų suteiktas įgaliojimas kariuomenei apsaugoti.
Į šituos pabėgėlius reikia žiūrėti ne tik kaip į pabėgėlius nuo karo veiksmų ir t. t., bet reikia žiūrėti, kad ten nebūtų infiltruota. Nenorėčiau, kad Lietuvoje įvyktų kokie nors panašūs įvykiai kaip 2001 metais Amerikoje – Niujorke, Manhetene, prekybos rūmų sprogdinimai ir visa kita. Arba Nicoje taranavimas krovininiu automobiliu. Arba kaip man pačiam teko dalyvauti Strasbūre teroristiniame akte, pats mačiau, kaip krenta žmonės.“
V.Uspaskichas įsitikinęs – būtina griežta patikra, kas apsaugotų Lietuvos valstybę nuo tokių atvejų.
O Lietuvos užsienio politika turėtų būti bendra su ES, nes viena Lietuva problemos negalės išspręsti.
„Jis (prezidentas – red. past.) dabar aktyviai veikia, gerai būtų sulaukti ir sprendimų“, – sakė „darbietis“.
Pasigenda vieningos nuomonės
Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus sakė, kad nuomonės dėl nepaprastosios padėties išsiskyrė, nes esą neaiškus teisinis reglamentavimas, be to, laukiamas rezultatas, kaip tai atrodys tarptautinėje erdvėje. Jis taip pat teigė išsakęs prezidentui poziciją dėl to, kad Lietuvos tikslai užsienio politikoje geri, bet rezultatai esą priešingi.
Jis teigė, jog neaišku, ar savo veiksmais pagreitinome demokratinius procesus Baltarusijoje ir ar nestumiamas A.Lukašenka į Rusijos glėbį.
„Aš akcentuoju, kad mes turime visų pirma spręsti klausimą diplomatiniais kanalais. Tai nereiškia, kad turime važiuoti pas Lukašenką, bet galime kalbėtis su ES, padaryti vieningą nuomonę, taktiką ir strategiją, pasirinkti tas priemones, kad pasiektume tą rezultatą, kurio reikia.
(…) Dabar matosi tik Gabrieliaus Landsbergio aktyvus veiksmas, o ta vieninga nuomonė kažkaip, kai reikia pagalbos tvorai statyti, ES sako, kad nepadės“, – pareiškė J.Pinskus.
