Interviu temos
- Lietuva neturėtų derėtis dėl mažesnio migrantų priėmimo pagal ES Migracijos ir prieglobsčio paktą
- Baltijos šalyse ypač pažeidžiami ukrainiečių paaugliai
- Reikalaudama mokėti lietuvių kalbą valstybė nepasiūlo pakankamai mokymosi galimybių
- Kitų pabėgėlių priėmimas Lietuvoje nėra toks „šiltas“ kaip ukrainiečių.
„Mūsų nuomone, šie teisės aktai turėtų būti peržiūrėti, – interviu BNS sakė UNHCR atstovė Šiaurės ir Baltijos šalims. – Agentūra visada smerkė instrumentalizavimą. Nemanome, kad žmonės turėtų būti naudojami kaip pėstininkai politinėje šachmatų partijoje bet kurios šalies rankose. Tačiau taip pat pripažįstame, kad instrumentalizuoti žmonės yra aukos. Jie dažnai yra kontrabandininkų, įvairių nusikalstamų grupuočių išnaudojimo aukos.“
Kaip rašė BNS, šiemet į Lietuvą iš viso neįleista daugiau nei 1,6 tūkst. migrantų. Pernai 1002 kartus mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
„Faktas, kad jie (migrantai – BNS) buvo instrumentalizuoti, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra pabėgėliai. Reikalingas atskiras vertinimas, kuriame žiūrima į situaciją kilmės šalyje, o ne į tai, kaip žmogus atvyko. Mūsų galva, apgręžimo politika tikrai galėtų būti peržiūrėta šiame etape“, – teigia UNHCR atstovė.
Migrantų apgręžimo politiką Lietuva faktiškai taiko nuo 2021-ųjų, Seimas įstatymu tai įteisino 2023 metais.
– Lietuvos Vyriausybė nusprendė, kad pagal Europos Sąjungos Migracijos pakto solidarumo mechanizmą šalis priims pusę numatytų migrantų, o už kitą pusę sumokės solidarumo įnašą. Kokia jūsų nuomonė apie šį Lietuvos sprendimą?
