„Manau, kad mes dar turėsime gal vieną kitą posėdį, aptarimą tos problemos ir matymo, ir po kokios savaitės pradėsime žingsnis po žingsnio vertinti tuos pasiūlymus ir matyti, ar mes galime prieiti bendro sutarimo dėl pasiūlymų Seimui, (...) ar mes turėsime galbūt kai kurias alternatyvas, pasakysime, kad štai yra vienas variantas ar kitas“, – Žinių radijui trečiadienį sakė politikas.
Jo teigimu, diskutuojant apie galimus pakeitimus, vertinama transliuotojų valdysena įvairiose valstybėse, tarp jų Jungtinėje Karalystėje. Tačiau J.Olekas siūlo imti pavyzdį iš Skandinavijos šalių.
„Aš vis kviečiu kolegas pasižiūrėti į tokias pirmaujančias šalis laisvo žodžio ir ypač Skandinavijos šalis, kurios ir pagal dydį gal šiek tiek panašesnės. Danija dabar turi kaip tik po reformos savo projektą“, – kalbėjo parlamento pirmininkas.
Taip J.Olekas šnekėjo LRT valdyseną peržiūrinčiai darbo grupei trečiadienį planuojant išklausyti transliuotojo administracijos atstovus. Į posėdį taip pat pakviesti Seimo Audito komiteto atstovai, ekspertai iš Vilniaus universiteto, Lietuvos žurnalistų sąjungos.
Darbo grupė savo išvadas ir siūlymus Seimui turi pateikti iki vasario 14 dienos.
Sausio 19-ąją darbo grupės nariai planuoja susitikti su prie Europos Tarybos veikiančios vadinamosios Venecijos komisijos atstovais, kurie atvyks domėtis Lietuvoje vykstančiais procesais.
Tuo metu J.Olekas pripažino, kad yra tam tikro Seimo apsileidimo dėl metinės LRT veiklos ataskaitos, kuri parlamentui iki šiol nebuvo pateikta.
„Yra dėl atskaitomybės netgi, sakyčiau, to paties Seimo mūsų šiokio tokio apsileidimo. Nes pagal įstatymą Seimas turėtų kasmet išklausyti LRT ataskaitą. Deja, šiemet bus tiktai pirmą kartą ta ataskaita pateikta“, – Žinių radijui sakė Seimo pirmininkas.
Jo manymu, ši ataskaita politikams padėtų anksčiau pastebėti taisytinus dalykus, todėl parlamentarai ją ketina išklausyti.
„Aš manau, kad mes dabar sugrįšime vykdyti įstatymo nuostatas ir galėsime pareikšti savo nuomonę (dėl ataskaitos – BNS). Ir man atrodo, vien ta diskusija ir klausimų uždavimas privers pasitempti tiek pačią tarybą LRT, tiek galbūt ir vykdomąsias funkcijas atliekančią administraciją“, – nurodė J.Olekas.
Kaip rašė BNS, Seimo gruodžio pabaigoje sudaryta darbo grupė turi parengti LRT įstatymo pataisas nacionalinio transliuotojo valdysenai tobulinti.
Darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Opozicijos atstovai, siekdami stabdyti projekto priėmimą skubos tvarka, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, registruodami apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
