LRT įstatymo pataisos, lengvinančios generalinio direktoriaus atleidimą, sukėlė didelį šurmulį visuomenėje, dėl to įvyko ne vienas protestas.
Iš pradžių pataisas pateikė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, vėliau – valdančiųjų Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai.
Šiuo metu vyksta pastarųjų pateiktų pataisų svarstymas Seime, kur opozicija pateikė dešimtis įvairiausių pasiūlymų šioms pataisoms taip siekdama stabdyti procesą.
Galiausiai LRT žurnalistų bendruomenė surinko 2/3 nacionalinio transliuotojo darbuotojų parašų ir taip pareiškė nebepasitikinti LRT taryba.
Tuo pačiu aukščiausias nacionalinio transliuotojo valdymo organas paragintas atsistatydinti in corpore, kas, pagal LRT įstatymą reiškia, jos atsistatydinti automatiškai turi ir generalinis direktorius, ir jo pavaduotojai.
Pritarimą tokiam situacijos sprendimo būdui išsakė tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek premjerė Inga Ruginienė.
Neeilinis posėdis galėtų vykti tarpušvenčiu
M.Jurkynas atskleidė, kad ketina tarpušvenčiu sušaukti neeilinį LRT tarybos posėdį dėl atsistatydinimo. Jeigu tai nepavyks, tuomet sausio pradžioje.
„Visų pirma, taryba atsižvelgė į žurnalistų prašymą, reikalavimą ir tas klausimas buvo numatytas svarstyti sausio 20 dieną. Dabar, po prezidento ir premjerės pasakymų, ko gero, reikia suprasti, kad čia ne jie nori, o kad ta įtempta situacija iš tiesų prieš šventes turi pradėti rimti ir manau, kad taryba galėtų parodyti čia iniciatyvą ir netgi tam tikrą lyderystę situacijos perkrovimui ir aš imsiuosi žingsnių, kad LRT tarybos neeilinis posėdis įvyktų anksčiau negu eilinis“, – 15min sakė M.Jurkynas.
„Kuo greičiau, pagal procedūrą. Man atrodo, kad tarybos darbo reglamentas reikalauja bent pusės narių pritarimo – ar 6, ar 7, nenoriu suklaidinti. Aišku, reikia, kad visi 12 narių dalyvautų norint, kad visi 12 balsuotų – norint atsistatydinti in corpore, reikia, kad visi tam pritartų (...) Pagal procedūrinius dalykus tikrai tai galėtų įvykti po Kalėdų, vėliausiai – sausio pradžioje, bet jeigu pavyktų, tai pačioje gruodžio pabaigoje“, – pridūrė jis.
LRT tarybos pirmininkas pabrėžė, kad dar šią savaitę susirinkti ir spręsti atsistatydinimo klausimo greičiausiai nepavyks.
„Aš norėčiau, kad tai galėtų įvykti gruodžio 29 ar 30 dieną pagal procedūras ir visą logistiką, bet viskas priklauso nuo visų tarybos narių – ar visi norės, ar visi dalyvaus, ar visi balsuos“, – pabrėžė M.Jurkynas.
Kas būtų po atsistatydinimo?
15min primena, kad LRT tarybą šiuo metu sudaro 12 narių, iš kurių po keturis skiria prezidentas, Seimas, taip pat po vieną narį – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Šiuo metu taryboje dirba prezidento G.Nausėdos skirti nariai – M.Jurkynas, Rėda Brandišauskienė, Renata Šerelytė-Mendeikienė ir Giedrius Jucevičius. Praeitos kadencijos Seimas į tarybą paskyręs Renaldą Gudauską, Deimantą Jastramskį, Laurą Matjošaitytę ir Juozą Pabrėžą. Visuomeninių organizacijų atstovai taryboje yra Eugenijus Valatka, Irena Vaišvilaitė, Darijus Beonoravičius ir Jonas Staselis.
Organizacijų atstovų kadencijos baigsis kitų metų gegužę, tuo metu kitų tarybos narių kadencijos būtų trukusios dar kelerius metus. LRT įstatyme numatyta, kas būna tada, kai taryba atsistatydina in corpore.
Įstatyme rašoma, kad kai atsistatydina visa taryba, naujos tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas, kuris ne vėliau nei per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias tarybos narius, su prašymu per ne ilgiau nei mėnesį paskirti tarybos narius.
Tarybai atsistatydinus in corpore, atleidžiami iš pareigų ir LRT generalinis direktorius bei pavaduotojai. Atleidžiamas generalinis direktorius ar kitas asmuo eina pareigas laikinai tol, kol paskiriamas naujas vadovas.



