Pastarąsias dvi savaites dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuvoje keliskart buvo uždaryti oro uostai.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad atsakomybė dėl to krenta diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai. Siekdama jį paspausti, Lietuva uždarė sieną su Baltarusija ir užsitikrino sąjungininkų Vakaruose paramą.
Virginijaus Sinkevičiaus įsitikinimu, kontrabandiniai balionai negali kilti be Baltarusijos KGB ir paties Lukašenkos žinios, todėl jam būtina tęsti spaudimą, o Lietuvos viduje – griežčiau kovoti su vietos kontrabanda.
Politiko nuomone, įspėti Lukašenką šiuo atveju geriausiai galėtų ne Europa, o Jungtinės Valstijos.
„Lukašenkos režimas valdo per baimę, per KGB struktūras. Balionai be KGB žinios, be Lukašenkos žinios nekyla. Iš kontrabandos labai daug ir labai aukštai tie pinigai nueina. Galima būtų ieškoti spaudimo būdų pasiekti Lukašenkos ausis. Aš manau, čia efektyviausiai dabar būtų ne tiek Europos Sąjungos šalių, kiek amerikiečių parama šitoj vietoj, nes jie vis tiek ką tik turėjo tą tiesioginį ryšį, įvyko kalinių išlaisvinimas“, – kalbėjo Sinkevičius.
Kartu jis pabrėžė, kad Lietuva turi viduje pažaboti kontrabandininkus, kurie palaiko ryšį su Baltarusijos režimu.
Rasa Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga pastaruoju metu labiau rūpinasi savo gynyba – jau priimti sprendimai dėl didesnio dėmesio rytinių sienų stiprinimui, svarstoma apie bendrą kovą su dronų grėsme.
„Saugumo atsakomybės perkėlimas ant ES mečių yra naujas dalykas. Daug kas sako – Europos Sąjunga miegojo. Bet daug ES valstybių yra ir NATO narės. Europos Sąjunga niekada nebuvo gynybai sukurta. ES buvo sukurta kaip ekonominė sąjunga, paskui pamažu plėtėsi įvairios funkcijos. Dabar atėjo laikas. Per Europos Parlamento rinkimus saugumas jau iškilo kaip vienas iš svarbiausių dalykų“, – kalbėjo Juknevičienė.
Jos nuomone, kovojant su Baltarusijos režimo spaudimu trumpuoju laikotarpiu Lietuvos institucijos, kariuomenė, pasienis turės surasti priemones „sustabdyti šią ataką“, o ilgesnėje perspektyvoje didžiausius pokyčius Maskvoje ir Minske atneštų Ukrainos pergalė prieš agresorę Rusiją.
Aurelijus Veryga teigė, kad kontrabandinių balionų krizė turi paralelių su migrantų krize, kai Lukašenkos režimas ėmė spausti Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, padėdamas migrantams neteisėtai kirsti sieną į Europos Sąjungos šalis.
Veryga prisiminė, kad Europos Sąjungos institucijų požiūris keitėsi – iš pradžių buvo akcentuojamos žmogaus teisės, tačiau vėliau Lietuva sulaukė paramos griežtoms priemonėms.
Politiko nuomone, atsiradus tinkamam grėsmės vertinimui, Lietuva galės sulaukti Europos Sąjungos institucijų paramos ir kovojant su balionų incidentais.
„Iš pradžių į tai buvo žiūrima labiau kaip į kontrabandos reiškinį, o dabar jau atsiranda geresnis supratimas ir palaikymas. Su tuo atsiranda ir įvairūs mechanizmai. Šiam regionui jau skiriamas papildomas dėmesys, o ilgainiui Lietuva gali prašyti ir Europos Sąjungos paramos, tarkime, transporto sektoriui, kuris dabar patiria didelius praradimus. Juk ES padeda ir kai valstybės patiria stichines nelaimes“, – teigė jis.
Visą laidą galite peržiūrėti 15min portale arba „YouTube“ platformoje. Joje Europos Parlamento nariai taip pat kalbėjo apie pastangas sustiprinti Europos Sąjungos konkurencingumą ir atskleidė sprendimų priėmimo užkulisius.
Laida „Europos Panorama“ yra dalis turinio projekto, kuriuo siekiama nešališkai informuoti apie Europos parlamento veiklą. Jį iš dalies finansuoja Europos Parlamentas.
Už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
